Dėl istorinės miesto dalies tvarkymo Klaipėdoje ne vienus metus keltus politinius ginčus (iš pradžių - Pilies uosto pavaldumo, dėl Europos Sąjungos (ES) paramos naudojimo, vėliau - dėl turto perėmimo) nutraukė savivaldybės tarybos birželio 26 dienos sprendimas.
Pilies uosto koncesijos teisė suteikta akcinei bendrovei "Klaipėdos laivų remontas", su kuria šiomis dienomis pasirašoma jachtų ir mažųjų laivų uosto valdymo sutartis. Tada bus įvykdyta paskutinė Lietuvos verslo paramos agentūros projektui iš dalies finansuoti iškelta sąlyga - parinkti operatorių.
Tai padariusi savivaldybė bus pasiekusi, kad iki liepos pabaigoje vyksiančios Didžiųjų burlaivių regatos visos krantinės būtų ne tik sutvarkytos, bet ir perduotos viešu konkursu išrinktam operatoriui: uostą valdyti, naudoti ir teikti viešąsias paslaugas. Paskui miesto laukia dar viena nelengva užduotis - grąžinti bankui 15 mln. litų, pasiskolintų siekiant užbaigti Pilies uosto investicinę programą.
Projektas, turintis kliūčių
Klaipėdos savivaldybė Pilies uosto ir teritorijų prie pilies liekanų tvarkymo projektus net keletą metų įvardijo kaip investicijų prioritetus. Tačiau džiugesį, kai 2003 metais pagaliau buvo gauta ES PHARE programos parama techninei dokumentacijai rengti ir 2006 metais skirti iš ES 25 mln. litų, netruko užgožti rūpesčiai. Ir ne tik dėl kone dvigubai pabrangusių krantinių statybos darbų, netesėtų Vyriausybės pažadų remti projektą, bet ir skundų.
Per krantinių statybos laiką jų peripetijas perprato ir prokurorai, ir teisėjai, ir Vyriausybė, ir miesto taryboje pasikeitę politikai.
Per krantinių statybos laiką jų peripetijas perprato ir prokurorai, ir teisėjai, ir Vyriausybė, ir miesto taryboje pasikeitę politikai. Pastaraisiais metais pagalį į ratus kaišiojo mažųjų laivų, plukdančių žmones į Smiltynę, asociacija. Smulkieji verslininkai baiminosi, kad po rekonstrukcijos Pilies uoste jiems trūks vietos, o siūlomos Danės upės krantinės techniškai bus netinkamos.
Paklausta apie projekto eigą, Lietuvos verslo paramos agentūra LŽ atsakė, kad šiemet vasarį per Ūkio ministerijos ir projekto vykdytojo atstovų susitikimą Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo dalį krantinių skirti mažiesiems laivams ir užtikrinti tų krantinių tinkamumą jiems švartuotis. Balandžio 16 dienos raštu gautas patvirtinimas, kad savivaldybė ir mažųjų laivų asociacija "Pajūrio laivai" susitarė.
"Projekto įgyvendinimo ataskaita patvirtinta su sąlyga, kad iki 2009 metų gegužės 1 dienos bus pasirinktas sukurtos infrastruktūros operatorius ir iki šios datos jis pateiks agentūrai pasirašytą Infrastruktūros administravimo sutarties kopiją. Tačiau iki nurodytos datos operatorius nebuvo pasirinktas", - apie uždelstą biurokratinį procesą ir birželio pradžioje atliktą patikrinimą sakė agentūros atstovas ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis.
Atvykę į Klaipėdą valdininkai įsitikino, kad buvo panaudotos ne tik ES, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo finansavimo lėšos. O trūkstamą dalį, kurią kažkada buvo žadėjusi Vyriausybė ir kurios reikia norint atsiskaityti su rangovu, bendrove "Hidrostatyba", savivaldybė šiemet skolinasi iš bankų.
Anot V.Valiušaičio, savivaldybė prašė pratęsti operatoriaus parinkimo terminą iki birželio 30 dienos. Pagal patikros išvadas agentūros pažeidimų kontrolieriui pateiktas pranešimas, kad šis pažeidimas nėra pašalintas. Savivaldybės tarybos sprendimu koncesijos sutarties projektas patvirtintas birželio 26 dieną, tačiau sutarties savivaldybė iki šiol nepateikė.
Koncesininkas - UAB "Pilies uostas"
Nors anksčiau buvo vardijama daug pretendentų į Pilies uostą, vykdant operatoriaus parinkimo konkursą kovo mėnesį buvo gautas pasiūlymas tik iš vieno dalyvio - "Klaipėdos laivų remonto". Tokio rezultato ir buvo galima tikėtis, nes bendrovė iki tol daug investavo savo teritorijoje kurdama jachtklubą, vadinamąją mariną, ir įgyvendindama nekilnojamojo turto projektą "Jūros vartai".
Klaipėdos savivaldybės Turto ir finansų komitetas nustatė, kad konkurso dalyvis pateikė išsamų ir įpareigojantį pasiūlymą, leidusį pradėti derybas.
Pagal koncesijos sutartį savivaldybė suteikia koncesininkui leidimą vykdyti nurodytą ūkinę veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų. O koncesininkas įsipareigoja tai daryti ir prisiimti riziką.
Per derybas aptarti viešųjų ir privačių interesų klausimai: krantinių naudojimo, per burlaivių regatas teikiamų paslaugų, žuvų turgaus, laivų degalinės. Taip pat sutartis papildyta pozicija dėl Pilies tilto pakėlimo, kad laivai galėtų švartuotis prie Danės krantinių, o savivaldybė mokėtų už šią paslaugą.
Vietoj koncesijos mokesčio "Klaipėdos laivų remontas" įsipareigojo investuoti 4 mln. litų per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo datos, vėliau - 700 tūkst. litų. Pasibaigus sutarties terminui, nekilnojamasis turtas, kuris buvo sukauptas koncesininko investicijomis, savivaldybės gali būti išperkamas rinkos verte.
Pasak Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, prieš pasirašydamas sutartį koncesininkas privalo pateikti draudimo garantijas dėl įsipareigojimų vykdymo, kadangi veikla numatoma ilgam terminui. Jos žiniomis, "Klaipėdos laivų remontas" buvo gavęs pasiūlymų net iš keleto draudimo įmonių.
Bendrovės generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, geriausias tarifų sąlygas pateikė draudimo bendrovė "Industrijos garantas".
