Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Plepius pažabos tik griežtesnės baudos

Daugiausiai plepių eksperimentą atlikę „15min“ žurnalistai suskaičiavo Karaliaus Mindaugo prospekte. Per 10 minučių šia gatve pravažiavo 14 mobiliaisiais telefonais besinaudojusių vairuotojų.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Daugiausiai plepių eksperimentą atlikę „15min“ žurnalistai suskaičiavo Karaliaus Mindaugo prospekte. Per 10 minučių šia gatve pravažiavo 14 mobiliaisiais telefonais besinaudojusių vairuotojų.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors vairuojant automobilį kalbėti mobiliuoju telefonu pavojinga, šiai pagundai neatsispiria didžioji dalis eismo dalyvių. Policijos atstovai pripažįsta, jog pažaboti prie vairo sėdinčius plepius padėtų tik žymiai griežtesnė už šį pažeidimą vairuotojams gresianti atsakomybė.

„15min“ žurnalistai atliko eksperimentą – trijose judriose laikinosios sostinės gatvėse 10 minučių skaičiavo automobilių vairuotojus, kurie savo transporto priemones valdė kalbėdami mobiliuoju telefonu. Pirmąja eksperimento stotele tapo Raudondvario plentas. Nuo miesto centro atvažiuojantys automobiliai bei telefonu kalbantys jų vairuotojai buvo skaičiuojami praėjusį penktadienį, 14.30 val. Per 10 minučių pro bendrovės „Kauno energija“ pastatą Raudondvario plentu pravažiavo 138 automobiliai. 6-ių mašinų vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą, draudžiantį vairuoti ir tuo pačiu metu naudotis ryšio priemonėmis.

Kita stotele eksperimentą atlikę žurnalistai pasirinko judrią vienos krypties Kęstučio gatvę. Nuo 15.50 iki 16 val. pro Kęstučio ir Maironio gatvių sankirtą pravažiavo 148 automobiliai. Šioje vietoje pagundai vairuojant mašiną šnektelti telefonu neatsispyrė 5 eismo dalyviai.

Žmonės dažniausiai nesuvokia, kaip pavojinga vairuoti kalbant telefonu. Kaip parodė tyrimas, tokie vairuotojai, susiklosčius ekstremaliai situacijai, neretai priima klaidingą sprendimą.

Galiausiai tyrimą atlikę žurnalistai 10 minučių stovėjo ant pėsčiųjų tilto į Nemuno salą ir skaičiavo nuo „Akropolio“ Karaliaus Mindaugo prospektu atvažiuojančius automobilius. Iš viso nuo 16.10 iki 16.20 pro šią vietą pravažiavo 347 automobiliai. 14-os jų vairuotojai rankose laikė mobiliuosius telefonus.

Baigus eksperimentą paaiškėjo, jog minėtomis gatvėmis per 10 minučių iš viso pravažiavo 633 automobiliai, 25-is iš jų vairavo draudimo naudotis telefonu nepaisę vairuotojai. Nors šis skaičius iš pirmo žvilgsnio ir nėra įspūdingas, verta pastebėti, jog „15min“ žurnalistai Kelių eismo taisyklių pažeidėją užfiksuodavo vos ne kas minutę. Iš 25-ių mobiliuoju telefonu besinaudojusių vairuotojų buvo tik 2 moterys. Tyrimo metu užfiksuoti tik du vairuotojai, kurie kalbėjo naudodamiesi vadinamąja laisvų rankų įranga – abu jie buvo mieste zujančių autobusų vairuotojai.

Per menkos bausmės

„Kauniečiai vairuotojai tuo tikrai piktnaudžiauja. Būna, važiuoju per miestą ir matau, kad telefonu kalba kas septintas ar kas dešimtas vairuotojas. O kiekvienas dėmesio atitraukimas neabejotinai kelia grėsmę eismo saugumui“, – neabejojo Kauno policijos Patrulių rinktinės vadas Remigijus Balandis.

Pareigūnas pateikė praeitą savaitę už pokalbius mobiliaisiais telefonais nubaustų vairuotojų statistiką – per parą už šį pažeidimą bausmės sulaukė vidutiniškai 23 vairuotojai. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) telefonu besinaudojantiems vairuotojams numato palyginus menkas bausmes – už šį pažeidimą pareigūnas vairuotojui gali skirti įspėjimą arba baudą, siekiančią nuo 20 iki 40 Lt.

„Tikrai taip. Atsakymas vienareikšmiškas, – paklaustas, ar griežtesnės baudos pažabotų vairuotojų pomėgį naudotis telefonu, tvirtino R.Balandis. – Kai už nesinaudojimą saugos diržais baudos būdavo simbolinės, prisisegusį vairuotoją retai kada pamatydavai. Kai baudos pakilo, sunku rasti važiuojantį be diržo. Iš šio pavyzdžio akivaizdu, kad baudos įtakoja pažeidimų skaičių. Esu įsitikinęs, jog jei bauda už tam tikrą pažeidimą yra didelė, vairuotojas prieš darydamas prasižengimą visada pagalvoja“.

Artimiausiu metu baudos nedidės

Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas, akcentavęs, jog ATPK buvo keistas palyginus neseniai, abejojo, ar už šį pažeidimą gresianti atsakomybė artimiausiu metu bus sugriežtinta. „Baudos jau buvo gerokai sugriežtintos. Todėl kodekso keitimo inicijavimui reikėtų daugelio faktorių“, – aiškino specialistas.

J.Malinauskas, kaip ir jo kolega R.Balandis, remdamasis pavyzdžiu, kai sugriežtėjus atsakomybei už nesinaudojimą saugos diržais vairuotojai tapo drausmingesni, sutiko, jog pokalbiais prie vairo piktnaudžiaujančius vairuotojus galėtų sudrausminti didesnės baudos.

Anot pareigūno, Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai nubaudžiama arba įspėjama apie tūkstantis pagundai pašnekėti telefonu neatsispiriančių vairuotojų.

Pavojų kalbėti pagrindė moksliškai

Faktą, kad vairuoti kalbant telefonu pavojinga, įrodo ne tik kasdien dėl šios priežasties keliuose įvykstančios avarijos, tačiau ir moksliniai tyrimai. Prieš trejus metus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto psichofiziologijos laboratorijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 25 jauni ir dar tiek pat patyrusių vairuotojų. Tyrimą atlikę specialistai siekė išsiaiškinti ir moksliškai pagrįsti pokalbių mobiliaisiais telefonais įtaką vairavimo saugumui.

Faktą, kad vairuoti kalbant telefonu pavojinga, įrodo ne tik kasdien dėl šios priežasties keliuose įvykstančios avarijos, tačiau ir moksliniai tyrimai.

Minėtiems 50 dalyvių buvo duotos dvi užduotys – specialiu įrenginiu imituojant vairavimą kalbėti mobiliuoju bei telefono ekrane surinkti tam tikrą numerį. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog kalbant mobiliuoju telefonu reakcijos laikas pailgėja beveik dvigubai, o klaidingų vairuotojo priimtų sprendimų skaičius išauga beveik 4 kartus. Tuo tarpu renkant telefono numerį reakcijos laikas pailgėja net 6 kartus, o klaidingų sprendimų skaičius išauga daugiau nei 10 kartų.

„Žmonės dažniausiai nesuvokia, kaip pavojinga vairuoti kalbant telefonu. Kaip parodė tyrimas, tokie vairuotojai, susiklosčius ekstremaliai situacijai, neretai priima klaidingą sprendimą. Tai ir yra pavojingiausias dalykas. Pagrindinė nelaimių priežastis ne ta, kad žmogus kalba, bet tai, kad dėl kalbėjimo jis vėliau nuspaudžia stabdžius arba priima ne tą sprendimą. Tai ypač pavojinga važiuojant dideliu greičiu“, – aiškino prie minėto tyrimo svariai prisidėjęs Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Pumputis.

Anot pašnekovo, nemažą įtaką vairavimo saugumui turi ir pokalbio esmė. „Jeigu vairuotojas koncentruojasi į labai svarbų ir rimtą pokalbį, žymiai mažiau dėmesio tenka jį supančiai aplinkai. Vairuotojams būtinai reikia naudotis laisvų rankų įranga, kuri šiek tiek sumažina pavojų. Tiesa, jeigu pokalbis žmogų priverčia labai susikoncentruoti, net ir laisvų rankų įranga negali apsaugoti nuo nelaimės“, – pabrėžė V.Pumputis.

Daugiausia plepių – Kaune

Praėjusių metų rudenį Lietuvos policija visos šalies keliuose rengė reidus, kurių metu didžiausią dėmesį skyrė telefonu kalbantiems vairuotojams. Per tris akcijos dienas policija nubaudė 1137 vairuotojus, už vairo kalbėjusius mobiliaisiais telefonais. Daugiausia tokių vairuotojų į pareigūnų rankas pakliuvo Kauno apskrityje – 351, Šiaulių apskrityje – 150, Panevėžio apskrityje – 143.

 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min