Perpildytuose vaikų namuose vietos pilnamečiams, už kurių išlaikymą valstybė sumoka tik ketvirtadalį būtinos sumos, nebelieka.
„Yra pasakyta, kad pora dienų po gimtadienio reiks išeiti. Susirinkti dokumentus. Reikia turėti vietą kažkokią. Jei neturi, tai pasiūlo nakvynės namus dažniausiai“, – sakė viena Plungės vaikų namų auklėtinė.
Vaikų teigimu, anksčiau auklėtiniai galėdavo gyventi iki pat mokyklos baigimo dienos, tačiau dabar jų laikyti vadovybei neapsimoka finansiškai, tad jie šaltakraujiškai spiriami lauk.
„Aš parėjau po mokyklos ir prie pietų stalo direktorė sako: Tomai, mes tavęs laukėm, norim pasikalbėti. Man pasakė, kad turėsiu išeiti, nes negali manęs laikyti, už mane nebegauna pinigų“, – pasakojo vaikų namuose gyvenęs Tomas, kurį priglobė sesuo.
Mūsų direktorė ginasi, kad mes gerai valgome, važiuojame į keliones, yra rėmėjų, tačiau mes iš vidaus blogai jaučiamės, juntame nuolatinį spaudimą. Tik kur nors išėjus iškart užduodami klausimai, – sakė viena vaikų namuose gyvenanti mergina.
Šiemet pilnamečiais taps net dešimt globotinių, ne visi jie turės kur eiti. Vaikų teigimu, tvarka pasikeitė vadovybei sužinojus anoniminės apklausos rezultatus, kai specialistai iš Vilniaus paklausė vaikus apie gyvenimo sąlygas Plungės vaikų globos namuose.
„Mūsų direktorė ginasi, kad mes gerai valgome, važiuojame į keliones, yra rėmėjai, tačiau mes iš vidaus blogai jaučiamės, juntame nuolatinį spaudimą. Tik kur nors išėjus iškart užduodami klausimai“, – sakė viena vaikų namuose gyvenanti mergina.
Perpildytų vaikų globos namų vadovė Genovaitė Ūsienė teisinasi fiziškai negalinti pasirūpinti aštuoniolikos metų sulaukusiais globotiniais.
„Vaikų namai perpildyti, tiesiog nėra vietos. Jei atsiranda naujas vaikas, mes neturime kur jo paguldyti. Suprantama, kad tie vaikai, kurie patys jau gali susitvarkyti, gali išgyventi iš gaunamų pinigų, mes jiems ir siūlome išeiti pirmiesiems“, – sakė ji.
„Žinote, mes anksčiau laukdavome, kad pabaigtų mokykla, bet dabar yra vaikų norma ir laukti tiesiog negalime“, – gynėsi Plungės namų vaikų vadovė. Be to, nebelaikyti vaikų skatina ir tai, kad pilnamečių išlaikymui valstybė skiria vos 520 litų. Žymiai labiau vaikų namams apsimoka priglausti nepilnamečius už kuriuos gaunama keturgubai daugiau.
Vaikai nori gyventi savarankiškai, nori išeiti, pajusti tą gyvenimą, savo buitį tvarkytis. Gal kitiems ir kyla baimė ar klausimų, – sakė E.Širvinskienė.
„Vaikai nori gyventi savarankiškai, nori išeiti, pajusti tą gyvenimą, savo buitį tvarkytis. Gal kitiems ir kyla baimė ar klausimų“, – vadovės poziciją gynė socialinė pedagogė Erika Širvinskienė.
Tiesa, tokiai praktikai nepritaria vyriausybės atstovai.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad normose ir nuostatose nurodyta, jog vaikai gali gyventi globos namuose iki 21 metų, jei jie vis dar nėra baigę mokslų vidurinėje mokykloje.
Dar vienas vaikų globos namų auklėtinius ir jo vadovę skiriantis klausimas – kišenpinigiai. Po 15 eurų asmeninėms išlaidoms turintys gauti vaikai dažnai sulaukia žymiai mažiau. Direktorės teigimu, taip vaikai baudžiami dėl nederamo elgesio.
Jei vaikas kišenpinigius naudoja cigaretėms, ar kitiems negeriems dalykams pirkti, jei jis nelanko mokyklos, ar pabėga iš vaikų namų, tai jam kišenpinigiai yra mažinami, – tvirtino G.Ūsienė.
„Jei vaikas kišenpinigius naudoja cigaretėms, ar kitiems negeriems dalykams pirkti, jei jis nelanko mokyklos, ar pabėga iš vaikų namų, tai jam kišenpinigiai yra mažinami“, – tvirtino G.Ūsienė.
A.Šešelgio teigimu, toks jau 23 metus Plungės vaikų globos namų vadovės elgesys – neteisėtas. „Vadovybė neturi teisės tai daryti. Jokių piniginių nuobaudų skirti negalima, nes tai yra vaiko pinigai ir niekas iš jo jų atimti neturi teises“, – sakė viceministras.
