Kuršių reizine vadinamas laivas, kaip ir kurėnai, yra plokščiadugnis – nedidelės grimzlės, tačiau kone dvigubai didesnis. Jo ilgis – 17,5 metro. Tokie laivai po Kuršių marias, Aismares, taip pat upėmis ir kanalais plaukiojo tarp Karaliaučiaus, Klaipėdos ir Kauno nuo XVII amžiaus iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Pirmasis tokio tipo laivas Lietuvoje atkuriamas kiek įmanoma autentiškiau, pagal išlikusius istorinius brėžinius ir nuotraukas. Sunkiausia, pasak jį statančio meistro, rasti tinkamos medienos – pušies ir ąžuolo.
„Dugnas ir bortai yra išpjauti iš labai storos pušies, nes negali būti naudojama šerdis, šakos. Reikia labai daug medienos perrinkti, išpjauti, tik tada galima rasti tai, kas reikalinga“, – pasakoja dailidė laivadirbys Vaidas Bliūdžius.
Reizinėmis pirkliai anuomet daugiausiai plukdydavo žuvį, grūdus, anglis, virves, kartais ir keleivius.
„O dabar didžiausias šito laivo krovinys bus turistai. Šitas senovinis laivas bus skirtas būtent edukaciniams užsiėmimams, kurių metu bus pristatoma senovinė laivadirbystė ir žvejybos amatas. Jis bus skirtas ekspedicijoms (čia dirbsim kartu su Jūrų muziejumi) ir, aišku, pramoginiams pasiplaukiojimams bei informaciniams-pažintiniams turams“, – sako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.
Į vandenį atkurtą istorinį laivą nuleisti planuojama vasaros pabaigoje.
