Bendrovės išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad mūsų šalies ir užsienio klimatologai vieningai sutaria, jog 2011 m. bus dar radikalesni, nes šylant klimatui, audros tik stiprės, toliau augs kritulių kiekis, kartu ilgės sausringi periodai.
Pernai, lyginant su 2009 m., gamtos stichijų sukelti nuostoliai Lietuvos gyventojams pinigine išraiška išaugo virš 5 kartų: užfiksuoti 5097 draudiminiai įvykiai, kurių bendras nuostolis pasiekė 7 mln. litų. Daugiausiai žalos pridarė audros (apie pusė visų nuostolių gyventojams), taip pat liūtys, potvyniai ir krušos.
„Po audrų, kurios sudarė beveik pusę nuostolių verslui, įmonės labiausiai kentėjo nuo liūčių ir krušos (net 4 kartus daugiau nuostolių, nei 2009 m.) Ženkliai išaugo žalos dėl žaibo iškrovų ir sniego slėgio, pernai draudikams teko atlyginti žalas ir dėl nuošliaužų bei panašių nelaimių, kokių anksčiau pasitaikydavo itin retai“, – konstatuoja „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.
Anot klimatologo, 2011 m. orai Išliks taip pat nenuspėjami, kaip ir pernai. Panašios klimato kaitos tendencijos jau stebimos ištisus dešimtmečius, kartu su atšilimu vis aiškiau pasireiškia klimato ekstremalumo didėjimo tendencija.
Gamta keičia žaidimo taisykles
„Visi mūsų turimi statistiniai rodikliai patvirtina vieną faktą – gamtos sukelti nuostoliai šalies ekonomikai auga dar neregėtais tempais. Anksčiau kasmet apskaičiuodavome 30–40% dydžio svyravimus, bet praėjusieji metai parodė, kad nuostoliai išaugti gali net 5 kartus!“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Anot jo, tokios stichinės nelaimės kaip stiprios dažnėjančios audros, potvyniai ir smarkūs snygiai Europoje, katastrofiniai potvyniai ir uraganai Australijoje ar dar dažniau besikartojančios audros ir pūgos JAV – didžiųjų pasaulinio klimato permainų, kurios neaplenkia ir Lietuvos, atspindys.
Klimatologai nieko gera nežada
„2010-ieji pasižymėjo dideliu skaičiumi hidrometeorologinių anomalijų: po šaltos žiemos atėjo neregėtai karšta vasara, upėse užregistruota potvynių ir poplūdžių, praūžė kelios labai stiprios liūtys su škvalu, pasitaikė vėlyvų šalnų vasaros pradžioje.
Visa tai rodo, kad klimatas keičiasi ir kasmet gali pateikti vis naujų nemalonių siurprizų“, – pokyčius Lietuvos padangėje ir žmonių kišenėse komentuoja Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis.
Anot klimatologo, 2011 m. orai Išliks taip pat nenuspėjami, kaip ir pernai. Panašios klimato kaitos tendencijos jau stebimos ištisus dešimtmečius, kartu su atšilimu vis aiškiau pasireiškia klimato ekstremalumo didėjimo tendencija.
„Šylant klimatui teks priprasti ir prie ekstremalių ilgalaikių orų anomalijų. Jos bus panašios į tas kaitras, kurios kasmet kankino Lietuvą, kitus Europos regionus, Australiją ir JAV vakarinę pakrantę. Siaus pūgos ir tvyros šalčiai, panašūs į tuos, kurie buvo Europoje praėjusią ir šią žiemą, o potvyniai užplūs ne tik pavasarį, bet ir kitais metų laikais.
Stiprios liūtys pliaups ne tik vasarą, bet ir rudenį, įsivyraus daugybė kitų reiškinių, kurie bus tituluojami lyg sporto varžybose „stipriausias“, „galingiausias“, „pagerinęs šimtmečio rekordą“ ir pan.“, – liūdnas prognozes piešia p. A. Bukantis.
Žiemai nebūdingos audros nuostoliai dar augs
Draudimo bendrovės „If“ išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad nuo antradienio pietų jau užregistravo per 30 stipraus vėjo sukeltų žalų, kurių nuostolių suma sieks apie 100 tūkst Lt.
Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl audros nuplėštų namų, ūkinių pastatų stogų, pažeistų elektros linijų, dėl nuvirtusių medžių pažeistų sienų, teigia T. Nenartavičius
Anot draudimo bendrovės Turto žalų departamento vadovės Giedrės Vitkauskienės, tikėtina, kad žiemai nebūdingos audros nuostoliai dar augs maždaug pusantro karto, nes per tokį trumpą laiką ne visi žmonės, kurių turtas nukentėjo, suskubo kreiptis į draudimo bendrovę.
Pasak G.Vitkauskienės, dažniausia šios audros žala – stogo dangos sugadinimas, tačiau žmonės kreipiasi ir dėl skersvėjo išdaužytų durų ir langų stiklų, nuplėštų reklaminių iškabų ar apgadintų automobilių.
Draudikai vis dar registruoja pranešimus dėl audros nuostolių
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ išplatintame pranešime spaudai teigia, kad dėl vakar vykusios audros padarytos žalos turtui jau gavo 57 klientų pranešimus. Prognozuojama, kad žalų skaičius bus apie 70, o išmokų suma gali siekti 300 tūkst. litų.
Draudimo bendrovės Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, dėl patirtų nuostolių daugiausia pranešimų sulaukta iš Klaipėdos, Šilutės, Alytaus, Kauno, Vilniaus, Telšių ir kitų miestų. Turto draudimu apsidraudusiems klientams vidutinė šios audros sukelta žala gali siekti 4-5 tūkst. litų.
„Šiandien vis dar registruojame nuostolius patyrusių klientų pranešimus. Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl audros nuplėštų namų, ūkinių pastatų stogų, pažeistų elektros linijų, dėl nuvirtusių medžių pažeistų sienų. Taip pat gavome pranešimų apie nuverstą kaminą, skliautus, įgriuvusį balkoną, viename bute iškrito langas. Didelė žala patirta Alytuje, kur audra suniokojo gamyklos įrengimus“, – teigia T. Nenartavičius. Galutiniai audros nuostoliai bus žinomi po trijų darbo dienų, kadangi per tokį laikotarpį klientai turi pranešti apie patirtas žalas.
