Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 metais bus 2,5 mln. gyventojų, o visuomenė bus viena seniausių ES.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto (EF) docentės daktarės Gindros Kasnauskienės, Lietuvoje daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja, taip pat daugiau miršta negu gimsta.
„Lietuvoje vyksta senėjimo feminazija: kuo žmonės senesni, tuo didesnė jų dalį sudaro moterys“, – pastebėjo G.Kasnauskienė. „Vyrų gyvenimo trukmės prognozės nėra džiugios. Jau dabar Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai iš ES šalių. Tačiau manoma, kad iki 2060-ųjų vyrų gyvenimo trukmė išaugs iki 80 metų, o šiuo metu yra tik 65 metai“, – teigė G.Kasnauskienė. Anot jos, dabar lietuvės moterys gyvena maždaug iki 77 metų, o po penkių dešimtmečių vidutinė moterų gyvenimo trukmė išaugs iki 87 metų.
Pasak mokslininkės, šiuo metu seniausiomis šalimis laikomos Italija, Graikija, Vokietija, tačiau po pusės šimtmečio šias pozicijas užims Slovakija, Rumunija ir Lietuva. „Galima vertinti senėjimą dvejopai, tačiau bet kuriuo atveju senėjimas turės didelių padarinių. Pavyzdžiui, dabar pensinės išmokos sudaro 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o po penkių dešimtmečių jis gali išaugti iki 11 proc.“, – sakė G.Kasnauskienė.
Pašnekovės tvirtinimu, norint sumažinti šalies senėjimą reikėtų imtis tam tikros politikos, pavyzdžiui, skatinti gimstamumą, imigraciją. „Pagyvenę žmonės turėtų būti skatinami likti darbo rinkoje, reikėtų ieškoti priemonių, kurios leistų senam žmogui kuo ilgiau leisti gyventi savarankiškai“, – mano demografė.
Tikisi didesnės pensijos
Šiuo metu Lietuvoje vidutinė pensija yra 742 Lt. Bendrovės „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė, remdamasi bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, sakė kad 38 proc. lietuvių tikisi gauti 1–2 tūkst. Lt, 29 proc. – 2–3 tūkst. Lt, 13 proc. – 3–4 tūkst. Lt, o 5 proc. – daugiau nei 5 tūkst. Lt pensiją. „Didesnės pensijos tikisi vyrai, taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, didmiesčių gyventojai“, – pastebėjo A.Rudžinskytė.
Anot jos, paklausti, kur panaudotų didesnę pensiją, apklausos dalyviai sakė, kad pinigus išleistų kelionėms (55,5 proc.), laikui su šeima (33,5 proc.), naujam būstui (21 proc.), atiduotų juos vaikams (20,8 proc.), užsiimtų savanoryste ar visuomenine veikla (14,4 proc.), mokytųsi (12, 1 proc.), įsigytų naują automobilį (10,5 proc.), išvyktų gyventi į šiltus kraštus (8,5 proc.).
Pasak A.Rudžinskytės, kad žmonės pasiektų savo trokštamą vidutinę pensiją, kuri siektų 1,5 tūkst. litų, vyrams kiekvieną dieną nuo darbingo amžiaus pradžios (23 m.) reikėtų atidėti 3,83 Lt, o moterims – 5,03 Lt.
