Visos naujienos apie tragediją Rygoje, kai įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas
Sugriuvusio pastato savininkai dirba ir Lietuvoje
Pastatas, kuriame įsikūręs prekybos centras „Maxima“, Latvijos sostinėje Rygoje sugriuvo ketvirtadienio vakarą, kai jame buvo daugybė žmonių. Prieš įgriūvant pastato stogui suveikė priešgaisrinė signalizacija, bet žmonės iš pastato nebuvo evakuoti, nes nebuvo akivaizdžių gaisro požymių.
Svarstomos kelios tragedijos versijos. Prekybos centras, kuriame patalpas nuomojosi „Maxima“, priklauso bendrovei „Homburg“; centrą „RE&RE“ pastatė 2011 metų pabaigoje. Statybos kompanija „RE&RE“ atmeta galimybę, kad Rygos Zuolitudės rajone esantis prekybos centras, kuriame ketvirtadienį vakare įgriuvo 500 kv.m dydžio pastato stogas, buvo pastatytas nekokybiškai.
Svarstoma versija, kad sprogo dujų balionas ar kuro katilas. Tačiau realiausia – kad ant stogo nesilaikant saugumo reikalavimų buvo sudėtos statybinės medžiagos. Ketvirtadienio vakarą ant pastato stogo vyko apželdinimo darbai.
Pavesta per 7 dienas organizuoti ir atlikti operatyvius priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi patikrinimus Lietuvos didžiausiuose prekybos centruose ir masinėse žmonių susibūrimo vietose.
„Homburg valda“ šiuo metu Vilniuje vykdo šiuos nekilnojamojo turto projektus: „Homburg Riešė“, „Homburg Lentvaris“, „Homburg Gulbinai“, „Homburg Kreivasis“ Užupyje ir „Homburg Tuskulėnai“. Kaune vykdomas projektas „Homburg Merkurijus“, kurio tikslas, kaip nurodoma įmonės tinklalapyje, yra atnaujinti prekybos centrą „Merkurijus“. Klaipėdoje bendrovė plėtoja projektą Turgaus gatvėje ir gyvenamųjų namų projektą Daržų gatvėje.
Ministras liepė patikrinti visus prekybos centrus
Reaguodamas į tragediją Latvijoje, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriui Remigijui Baniuliui per 7 dienas organizuoti ir atlikti operatyvius priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi patikrinimus Lietuvos didžiausiuose prekybos centruose ir masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Taip pat PAGD direktoriui pavesta organizuoti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksnumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą tarp valstybės, savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų, likviduojant panašaus pobūdžio ekstremalias situacijas.
Nerimą kelia mažėjanti statybų priežiūra
Lietuvos Aplinkos ministerija rengiasi nepagrįstai liberalizuoti statybų tvarką, nors tam priešinasi statybų sektoriuje dirbančios asociacijos.
Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija penktadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad parduotuvės griūtis Rygoje yra rimtas perspėjimas Lietuvos institucijoms, kurios dabar siekia pernelyg liberalizuoti statybų tvarką.
„Kad ir kokios būtų tikslios tragedijos Rygoje priežastys, Latvijos pareigūnai jau kalba apie būtinybę griežtinti statybos proceso priežiūrą. Tuo tarpu Lietuvos Aplinkos ministerija rengiasi nepagrįstai liberalizuoti statybų tvarką, nors tam priešinasi statybų sektoriuje dirbančios asociacijos. Tikimės, kad Rygos nelaimė privers ir Vilnių susimąstyti apie rizikas, susijusias su statybomis“, – sako Algis Čaplikas, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas.
Pasak jo, Statybos įstatymas pastaruoju metu keičiamas itin dažnai, o dabar Aplinkos ministerijos parengtuose pataisų projektuose esama skubotų ir riziką didinančių taisymų.
„Pataisomis siūloma, kad privačiomis lėšomis projektuojamų ir statomų ypatingų statinių, koks buvo ir Rygoje sugriuvęs prekybos centras, ekspertizė taps neprivaloma. Vadinasi, tokie sudėtingi projektai būtų įgyvendinami be objektyvios ir kvalifikuotos techninės kontrolės. Tai žymiai padidintų avarijų, griūčių ir gaisrų pavojų statiniuose, kuriuose paprastai būna daug žmonių“, – sako A.Čaplikas.
Jis pažymi, kad jau anksčiau Aplinkos ministerijai panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, kuris leido užtikrinti geresnę projektų kokybę, privalomos projektų ekspertizės siaurinimas statybos procesą faktiškai palieka savieigai.
Papildyta 16:25
Statybininkai bijo nelaimės
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) aštriai kritikuoja spalio 25 d. įsigaliojusį naujos redakcijos ypatingų statinių statybos techninį reglamentą.
LSA teigia, kad tokia reglamento redakcija padidins riziką, jog būtini pastatų saugumo, ilgaamžiškumo ir kiti rodikliai nebus užtikrinti.
„Būtina pažymėti, kad pagal naująją ypatingų statinių statybos reglamento redakciją, ypatingu statiniu nebėra laikomas iki 9-ių aukštų gyvenamasis pastatas. Visuomeninių pastatų, pvz.: vaikų darželių, mokyklų, ligoninių statybai keliami tik minimalūs reikalavimai.
Ypatingu statiniu nebėra laikomas iki 9-ių aukštų gyvenamasis pastatas. Visuomeninių pastatų, pvz.: vaikų darželių, mokyklų, ligoninių statybai keliami tik minimalūs reikalavimai.
Tiek daugiabučių, visuomeninių pastatų, kurie neviršija 9 aukštų, projektuotojui užteks turėti inžinierinį išsilavinimą ir 2 metų patirtį dirbant su neypatingais statiniais. Remiantis naujuoju reglamentu, svarbus tampa tik pastato aukštis (30 metrų) ir atstumas tarp statinio atramų (18 metrų), o pastato paskirtis ir, daugeliu atveju, žmonių, kurie vienu metu gali būti pastate, skaičius nedaro įtakos sprendžiant, ar statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai“, – teigiama LSA pranešime spaudai.
2002 m. Vilniuje sugriuvo statomos Ledo arenos stogasLietuvoje panašių tragedijų, kaip įvyko Latvijoje, kol kas pavyko išvengti. Bene garsiausiai nuskambėjęs įvykis, galėjęs pasibaigti skaudžia nelaime, nutiko 2002 m. sausio 2 d. Tuomet, neatlaikęs sniego sankaupos, įlūžo Vilniaus ledo arenos (dabar – Pramogų arena) stogas.
Smigdamos žemyn masyvios metalinės stogo konstrukcijos sugriovė ir treniruočių salės sienas. Į pastato vidų įgriuvo apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto stogo. Laimei, tuo metu jame nebuvo žmonių, todėl niekas nenukentėjo. Arena buvo atstatyta, o metalinės pastato konstrukcijos – sutvirtintos.
2005 m. pabaigoje buvo kilęs nerimas dėl Vilniuje, Gabijos g. esančio pastato, kuriame veikia prekybos centras „Maxima“. Tuomet viršo šio pastato buvo pradėtas statyti devynių aukštų daugiabutis namas, tačiau pastebėta, kad suskilo apačioje esančio prekybos centro sienos. Statybos kuriam laikui buvo sustabdytos, nes baimintasi, kad iškilo grėsmė lengvų konstrukcijų pastatui.
Daugiabutį namą stačiusi bendrovė 2005 m. metų pabaigoje bendrovė pranešė, kad negali užtikrinti saugios namo eksploatacijos ir pasiūlė jame butus rezervavusiems klientams nutraukti sutartis. Tačiau vėliau saugumo problemos buvo išspręstos: apačioje esančiame pastate iki šiol veikia prekybos centras, o virš jo iškilusiame name gyvena žmonės.
