Tikėjomės nelabai tvarkingų namų (juk nėra vandens), galbūt skundų, kad valdžia nesirūpina, ir panašių dalykų. Bet ne. Nors ir po didelių sukrėtimų, Valentų šeima laikosi drauge, šypsosi, skaičiuoja negausias pajamas, viskuo dalijasi – ir darbais, ir dviračiu. Ir turi nedidelę svajonę – namuose turėti vandenį.
Sukrėtė nelaimė
Kieme su vyresnėle dukra Mintaute, kuriai jau 17-ika, pasitikusi Žaneta kviečia į vidų. Namai kuklūs, tačiau labai tvarkingi, ne dažnas ir turėdamas vandens taip susitvarko. Žaneta supažindina su dar trimis vaikais – 10-ies Edvinu, 6-erių Melita ir mažąja Rugile, kuriai vos ketveri.
37-erių metų moteris pasakoja, kad ūkyje daugelį darbų nudirba pati, ką gali, padeda vaikai, tačiau didysis ramstis – Mintautė. Kai ryte mama kyla uogauti ar grybauti, o po to dviračiu lekia į miestelį parduoti, kad gautų papildomą eurą, vyresnėlė lieka už šeimininkę. „Aišku, kai buvo Vilius, buvo kur kas lengviau. Nesuprantu, kaip taip nutiko. Tai staigiai ir viskas“, – šį vasarį netikėtai šeimą užklupusią nelaimę prisimena moteris.
Aišku, kai buvo Vilius, buvo kur kas lengviau. Nesuprantu, kaip taip nutiko. Tai staigiai ir viskas
Žiemai slenkant į pabaigą Mintautė susirgo gripu, ją šeima nuvežė į ligoninę, o kosėti pradėjęs Žanetos vyras kreiptis į medikus iš karto nematė reikalo. „Aš jam sakiau, kad važiuotų į ligoninę, kai dukrą vežėm. Jis vis atsisakydavo.
Tą dieną, kai Mintautę parsivežėm, jau jis pats prašė kviesti medikus, nes labai pablogėjo. Nuvežę į ligoninę jie iš karto prijungė dirbtinį kvėpavimą, tačiau išgelbėti Viliaus nepavyko, jis mirė nuo gripo komplikacijų“, – skaudžią netektį, kurį sugriovė šeimos idilės planus, prisiminė moteris.
Žaneta neslepia, kad likti vienai – nelengva. „Būna, kartais paverkiu viena sau, bet visada galvoju, kad viskas dėl vaikų. Turime iš tikrųjų labai gerus vaikus, kartu po truputį ir gyvename“, – atviravo keturių vaikų mama.
Išseko vandens atsargos
Valentų šeima, nepaisant gyvenimo smūgių, iš tiesų verčiasi kaip įmanydama. Šalia namo pasisodinę daržą – gėrybių užtenka ne tik vasarai, Žaneta į sandėliuką jau krauna maistą ir žiemai.
Kai buvo Vilius, prisimena Žaneta, šeima turėjo ir arklį, augino ir kiaules, tačiau šiuo metu tenka apsiriboti antimis ir vištomis. „Tiesa, dar yra keli triušiai, bet čia labiau vaikams pažaisti“, – vedžiodama po savo kiemą pasakoja moteris. Aplink gausios šeimynos namus – vien miškai, mama nepraleidžia progos išnaudoti ir juos. Vasarą, rudenį kas rytą gėrybes skina ne tik pardavimui, bet vaikams, taip pat – ir konservavimui. Kaip sako pati Žaneta, stengiasi išnaudoti viską, kas gamtos duota.
Tenka labai skaičiuoti, bet įsitenkame. Apsipirkti, būna, važiuojame į Lenkiją, ten už 50 eurų tikrai nemažai prisiperkame.
Visos penkių asmenų šeimos pajamos – 230 Eur per mėnesį. Perklausus, ar išgirdome gerai, Žaneta patvirtina. „Tenka labai skaičiuoti, bet įsitenkame. Apsipirkti, būna, važiuojame į Lenkiją, ten už 50 eurų tikrai nemažai prisiperkame“, – šypteli moteris. Vienintelis galvos skausmas šiuo metu – vanduo. Iš šių mažų pajamų moteriai tenka pirkti ir geriamąjį vandenį. Anksčiau, kai dar buvo vyras, greta namo esančio vandens užtekdavo ir maistui, ir prausimuisi.
Dabar šulinys išseko, apačioje tik drumzlinas vanduo. Taigi prausimuisi šeima kibirais prisineša vandens iš telkinio, arba pasiprašo įleidžiami išsimaudyti pas netoliese gyvenančius Viliaus mamą ir brolį. Pastariesiems irgi ne pyragai, mamą reikia prižiūrėti, o brolis – neįgaliojo vežimėlyje. Santykiai geri: jie padeda Žanetai – ir malkomis, ir vandeniu, o pastaroji – darbais, vis dėlto vandens namuose norisi, neslepia moteris – dėl vaikų. Mat žiemą taip gyventi būtų iš tiesų sunku.
Moteris tikino esanti labai dėkinga, kad „Carito“ iniciatyva buvo pradėtos rinkti lėšos giluminiam gręžiniui ir vandens įvedimui į namus. Paskaičiuota, kad tam reikėtų 2 000 eurų, neabejingi žmonės prie šeimos svajonės išsipildymo jau prisidėjo 610 Eur (paremti galite spustelėję čia).
Paklausta, kaip sekasi suruošti vaikus į mokykla, moteris atsako įprastai – sėdame ir skaičiuojame. „Seniūnija vienam vaikui duota 57 eurus. Paskaičiavau, kad įskaitant liniuotę, kuprinę ir kitus reikalingiausius dalykus, vienam vaikui kiek viršijame šitą sumą – išeina kiek per 60. Bet, aišku, čia be sportinių drabužių, sportbačių. Šiemet ir mažoji jau eis į darželį, tai teks labai pasispausti“, – dėstė Žaneta. Labiausiai, pasak jos, „nuskausmina“ įvairios pratybos, tačiau ką padarysi – reikia.
Kaip vienkiemyje slenka žiemos, Žaneta pasakojo juokdamasi. „Man patinka žaisti su vaikais. Statome didžiules sniego sienas, žaidžiame karą.“
Pasiteiravus apie ką svajoja vaikai, Žaneta nusijuokia. „Mobilųjį turi vyresnioji ir sūnus, čia dar nuo tada, kai Vilius buvo. Mažoji jau irgi nori, bet nesu tikra, kad noriu aš. Labai vaikai prie tų technologijų pripranta, po to labai kovoti reikia.
Galbūt dviračio, mat dabar vienu tenka dalintis“, – svarstė pašnekovė. Iki mokyklos vaikus veža mokyklinis autobusas, tačiau pavasarį ar šiaip šiltu metu norisi jiems vykti ir dviračiu, tačiau kiekvienam nėra galimybės.
Kaip vienkiemyje slenka žiemos, Žaneta pasakojo juokdamasi. „Man patinka žaisti su vaikais. Statome didžiules sniego sienas, žaidžiame karą. Kai labai gražiai prisninga, einame pasivaikščioti“, – pasakoja moteris ir priduria, kad gyvenimo mieste jau nelabai galėtų įsivaizduoti. Neturėtų ką veikti, tiek ji, tiek vaikai, priprato prie gamtos.
Tikisi įsidarbinti virėja
Šiuo metu Žaneta nedirba – kaip tik po mūsų susitikimo vyko į darbo biržą, tikėdamasi, kad ką nors pasiūlys. Aišku, darbo Kapčiamiestyje ar Lazdijuose tikėtis sunkiau, iki Druskininkų – kiek daugiau nei 30 km, moteris galvoja, kad reikėtų dairytis ten.
Vieną žingsnį šia linkme moteris jau žengė – po pusmečio bus baigusi virėjos specialybę, tada galbūt bus lengviau ieškoti darbo. „Dar pagalvoju, kad galėčiau baigti ir staliaus specialybę, man visai patinka“, – priduria moteris.
Galvodama apie ateitį Žaneta piešia ir viziją išlaikyti vairavimo teises. „Mums čia būtų išsigelbėjimas. Dabar iki miestelio, parduotuvės – dviračiu. Kai reikia vaikus vežti, pavyzdžiui, sveikatos apžiūrai prieš mokyklą – visų vienu kartu niekaip negali. O galiausiai ir į darbą galėčiau važiuoti, kai jį turėsiu“, – viltingai apie ateitį kalba moteris.
Atsisveikinant su šeimyna šalia be perstojo skalambijo trys šunys. Žaneta pabaigai pristato ir juos – klusnių akių Lordas kiek ramesnis, triukšmadarys Stikas ir Lepsiukas. Pastarąjį neseniai namo parsinešė sūnus Edvinas, mat Kapčiamiestyje šuniuką labai skriaudė. Moteris šypsojosi: „Atėjo Edvinas ir prašo manęs, mama, gal galime priglausti. Tai kurgi dėsimės, aišku, kad pasilikome.“
Paremti šeimą ir išpildyti jos svajonę turėti vandenį namuose galite spustelėję čia.
