Kaunietė Aistė naujo darbo ieško beveik keturis mėnesius. Per tą laiką 26-erių mergina dalyvavo keliolikoje pokalbių su potencialiais darbdaviais. Ekonomikos magistrantūrą prieš metus baigusi jauna moteris pasakojo nesitikėjusi, kad jos paieškos taip ilgai užtruks. „Žinojau, kad situacija prasta, todėl iš anksto nusiteikiau, kad ypatingo užmokesčio negausiu. Tenorėjau tinkamų sąlygų ir galimybės tobulėti. Tačiau dabar abejoju, ar taip būna. Man atrodo, kad visi darbdaviai ieško vergo, sutiksiančio su bet kokiomis sąlygomis vien tik dėlto, jog konkurencija dėl darbo vietų didžiulė“, – neslėpė kaunietė.
Labiausiai ją šokiravo darbdavių elgesys per atrankinius pokalbius. Vienoje transporto įmonėje, kur mergina tikėjosi gauti ekonomistės darbą, personalo atstovas bei direktorius tiesmukiškai paklausė, su kuo gyvena ir miega. „Kaip supratau, tai buvo klausimas, ar aš ištekėjusi, turiu draugą, gal vaikų. Beje, apie tai buvau parašiusi savo gyvenimo aprašyme. Atsakiusi, kad nesu vieniša, išgirdau, kad mano darbe tai nėra privalumas – neva bus daug komandiruočių. „Ar esi pasiruošusi paaukoti asmeninį gyvenimą dėl darbo?“ – lyg tarp kitko manęs paklausė vienas iš būsimų darbdavių“, – prisiminė Aistė.
Kaip supratau, tai buvo klausimas, ar aš ištekėjusi, turiu draugą, gal vaikų. Beje, apie tai buvau parašiusi savo gyvenimo aprašyme.
Pašnekovei tokios užuominos pasirodė įžeidžiamos, todėl į antrą pokalbį dėl darbo šioje įmonėje mergina neatėjo. „Nors labai viliojo įmonės veikla ir patirtis, nutariau, kad negalėsiu dirbti su tokį požiūrį deklaruojančiais darbdaviais“, – tvirtino kaunietė.
Panašią istoriją „15min“ žurnalistei papasakojo ir žiniasklaidos srityje dirbanti vilnietė. Nepanorusi būti viešai įvardyta mergina nustebo, kai per pokalbį dėl darbo sulaukė keistų savo magistrinio darbo temos vertinimų. „Redaktorei užkliuvo, kad rašiau darbą apie žurnalistų profesionalumą. Paklaususi, kokios buvo išvados, ir sužinojusi, jog rekomendacijose pabrėžiau žurnalistų išsilavinimo svarbą, ji ėmė man priekaištauti. Esą pati tik dabar studijuoja žurnalistiką, o eina aukštesnes pareigas nei kuris nors kitas „žurfake“ (VU Žurnalistikos fakulteto, – red. past.) studijavęs moksliukas“, – pasakojo mergina.
Nebesitikėjusi, kad sulauks kvietimo dirbti, mergina nustebo sužinojusi, jog yra laukiama šioje redakcijoje. „Pamaniau, kad galėsi man padėti rašyti kursinius. Vis tiek mokeisi pas tuos pačius dėstytojus, žinai jų reikalavimus“, – sakė man būsima darbdavė. Tai išgirdusi norėjau tik juoktis. Dirbti pas tokią „profesionalę“ niekada nesutikčiau“, – įstikinusi vilnietė.
Einant į pokalbį reikia pasiruošti
Darbuotojų atrankos specialistai patvirtino, kad šiuo metu padėties šeimininkais jaučiasi darbdaviai, todėl istorijų apie tardymus primenančias atrankas į darbą netrūksta. „Prieš pusmetį savo sąlygas diktavo darbuotojai. Tada į kai kuriuos darbdavių klausimus jie leisdavo sau apskritai neatsakyti. Dabar situacija pasikeitė: pretendentų daug, o darbo vietų mažai. Todėl kandidatas turi reaguoti į kiekvieną klausimą, jei tikisi dirbti įmonėje“, – sakė Manager.lt vadovas Aras Mileška.
Darbuotojų atrankos specialistas akcentavo, kad per atrankinius pokalbius netinkamų klausimų nėra. Tiesiog dabar žmonės jautriau reaguoja į savo nesėkmes ieškant darbo. Be to, didžioji dalis į pokalbius eina „neparuošę namų darbų“. „Dažnai klausimais apie asmeninį gyvenimą ar laisvalaikį darbdavys stengiasi kuo daugiau sužinoti apie potencialų darbuotoją. Nereikėtų į juos reaguoti per jautriai. Eidamas į pokalbį dėl darbo kandidatas turi būti pasiruošęs bet kokiems klausimams. Geriausia, jei prieš tai žmogus būna pasidomėjęs įmonės veikla, ten vyraujančia politika, deklaruojamomis vertybėmis. Taip pat – dėl kokių priežasčių ieškoma naujo darbuotojo. Jei žmogus bus pasiruošęs, net patys netikėčiausi klausimai jam neatrodys stebuklingi“, – įsitikinęs A.Mileška.
Diskriminacijos atvejų yra
Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas Arūnas Džiugas teigė, kad darbdavys turi teisę klausti potencialaus darbuotojo to, kas jam rūpi. „Tačiau jei klausimai netinkami, žmogus turi teisę į juos neatsakyti“, – priminė pašnekovas. Pasak jo, dėl nepatogių klausimų, išgirstų pokalbio dėl darbo metu, siūloma pasikonsultuoti su Darbo inspekcijos juristais.
Dažnai klausimais apie asmeninį gyvenimą ar laisvalaikį darbdavys stengiasi kuo daugiau sužinoti apie potencialų darbuotoją. Nereikėtų į juos reaguoti per jautriai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai pabrėžė, jog į darbo vietą kandidatuojantis darbuotojas jokiu būdu negali būti diskriminuojamas dėl lyties, šeiminės padėties, amžiaus ir kitų aplinkybių, neturinčių įtakos darbo pobūdžiui.
Pasak tarnybos patarėjo ryšiams su visuomene Valdo Dambravos, kontrolieriai nuolat analizuoja darbo skelbimus. Pastebima, kad laikai, kai skelbimuose būdavo nurodomi kandidatams į darbo vietą keliami reikalavimai dėl išvaizdos ar amžiaus, jau praėjo. Tačiau pažeidimų, ypač susijusių su lytimi, vis dar pastebima mažesniuose miestuose.
Darbo vietų nedaugėja
Kauno darbo biržos duomenimis, per paskutinę savaitę gauti 159 nauji darbo pasiūlymai. Tuo metu darbo kovo 9–15 dienomis pradėjo ieškoti 926 nauji bedarbiai. Iš viso darbo Kauno darbo biržoje yra užsiregistravę 19,7 tūkst. žmonių. 45 proc. jų – nekvalifikuoti darbuotojai, 25 proc. – baigę aukštąjį ar aukštesnįjį mokslą. Darbo skelbimus publikuojančiuose interneto svetainėse naujų pasiūlymų taip pat gerokai mažiau. Palyginti, su pernai metų kovu, šiemet naujasdarbas.lt, cvonline.lt, cvmarket.lt ir cv.lt portaluose darbo skelbimų yra beveik 3 kartais mažiau.
