„Lietuvos rytas“ praneša, kad policijos vadovai siūlo politikams įteisinti paprastesnę nuobaudų paskyrimo tvarką nedrausmingiems vairuotojams. Dabar draudžiamoje vietoje paliktų automobilių ratai blokuojami metaliniais įtaisais, vadinamaisiais krabais. Tokią teisę turi tiktai policijos pareigūnai, jie privalo dalyvauti ir uždedant, ir nuimant blokavimo įrangą.
Gavęs protokolą vairuotojas privalėtų per 40 dienų sumokėti baudą. Jeigu jis šios prievolės neįvykdytų, pinigus turėtų išieškoti antstoliai.Tarp vairuotojų ir rinkliavą renkančių kontrolierių dažnai kyla konfliktų dėl neva neteisėtai blokuojamų ratų. Budintys patruliai nespėja atvykti į kiekvieną vietą, kur stovi pažeidėjo automobilis, todėl kontrolieriai patys užblokuoja ratus, nors tokios teisės neturi.
Policijos departamento vadovybė Seimui pateikė siūlymus, kaip būtų galima supaprastinti šią procedūrą. Juose siūloma visai atsisakyti automobilių ratų blokavimo. Tuomet už mašinos stovėjimą nesumokėjęs vairuotojas gautų supaprastintą Administracinių teisės pažeidimų protokolą, kurį surašytų kontrolierius.
„Užblokavus ratą, laiką gaišta ir vairuotojas, ir pareigūnai“, – įsitikinęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis. Jis tikina, kad ratų blokavimas – atgyvena, kurios atsisako vis daugiau Europos šalių.
Gavęs protokolą vairuotojas privalėtų per 40 dienų sumokėti baudą. Jeigu jis šios prievolės neįvykdytų, pinigus turėtų išieškoti antstoliai. S.Skvernelis tikino, kad tokia nuobaudų sistema jau seniai veikia Latvijoje ir ji esą visiškai pasiteisino.
Jeigu automobilis paliekamas draudžiamoje vietoje arba vairuotojas nesumoka už stovėjimą, mašina nufotografuojama ir surašomas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. Baudos nesumokėjusiam vairuotojui vėliau kyla gausybė nepatogumų. Jis negali gauti net automobilio techninės apžiūros talono, mat duomenys apie nesumokėtą baudą lieka duomenų bazėje.
Jeigu automobilis priklauso išperkamosios nuomos bendrovei, nedrausmingas vairuotojas privalo su ja atsiskaityti. Pyktis su išperkamosios nuomos bendrove klientai nenori, nes kitą kartą kiltų sunkumų tokiu būdu įsigyti transporto priemonę, rašo „Lietuvos rytas“.
