Svarbiausiose valdžios institucijose plušantiems politikams ir jų svitai nereikia sukti galvos, kaip išgyventi. Mokesčių mokėtojų sąskaita kai kuriems jų suteiktos dosnios galimybės: vidutinį šalies darbo užmokestį gerokai viršijantys atlyginimai, solidūs priedai prie algų, nuolatinės komandiruotės ir kelionpinigiai už jas, nemokamos kelionės tarnybiniais automobiliais, neriboti pokalbiai telefonu, nė cento nekainuojantis gyvenimas rezidencijose ar Seimo viešbutyje.
Šiemet valdžia, valstybės institucijos ir įstaigos gyventojams kainuos beveik 27 mlrd. litų. Kiek šių biudžeto pinigų atiteks politikams ir jų patikėtiniams išlaikyti, tiksliai pasakyti neįmanoma. Tačiau LŽ pamėgino bent apytikriai apskaičiuoti, kiek šaliai atsieina prezidentas, premjeras, ministrai, jų politinio pasitikėjimo komandos ir Seimo nariai.
Galės pirkti indus
Srauniausios mokesčių mokėtojų pinigų upės teka į Seimo narių sąskaitas. Planuojama, kad šiemet tautos išrinktųjų algoms, jų parlamentinės veiklos išlaidoms padengti, Seimo vadovybės reprezentacinėms reikmėms prireiks apie 28 mln. litų. Keliolika milijonų litų turėtų atsieiti ir parlamentarų padėjėjų išlaikymas.
Seimo valdyba žada taupyti: riboti komandiruočių į užsienį skaičių, mažinti naudojimosi tarnybiniais automobiliais limitus. Tačiau parlamentarų atlyginimai verčia aikčioti ne tik pensininkus. Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė LŽ sakė, kad šiemet Seimo narių darbo užmokesčiui numatoma skirti 21 mln. litų. Dar po 550 tūkst. litų kiekvieną mėnesį jiems bus dalijama parlamentinei veiklai vykdyti. Šiuos pinigus Seimo nariai gali išleisti telefono, interneto ryšio, pašto paslaugoms, kanceliarinėms prekėms, taip pat indams įsigyti.
Seimo vadovai sulauks papildomos piniginės injekcijos – šiųmetėms jų reprezentacinėms reikmėms jau suplanuoti 250 tūkst. litų.
Premjero A.Kubiliaus sumažintas atlyginimas sieks beveik 11 tūkst. „į rankas“.
Nemokamai ir saugiai
Seimo narių gyvenimą pasaldina ir tam tikros privilegijos. Į Vilnių iš kitų miestų dirbti atvykusiems parlamentarams nė motais besikandžiojančios butų nuomos kainos ar smarkiai kišenes tuštinantis šildymo sezonas. Pasirinkę gyventi priešais Seimo rūmus įsikūrusiame parlamento viešbutyje jie sutaupo nemažai pinigų, nes čia jiems viskas: ir butas, ir komunaliniai patarnavimai yra nemokami. Pinigines turi praverti tik kabelinės televizijos įsigeidę tautos išrinktieji. Per metus šio viešbučio ir jame gyvenančių parlamentarų išlaikymas atsieina apie 800 tūkst. litų.
Seimo komitetams ir parlamentinėms frakcijoms yra nustatyti naudojimosi tarnybiniais automobiliais limitai. Kiekvienam Seimo komitetui per mėnesį galima važinėti maždaug po 2,5 tūkst. kilometrų. Frakcijoms skiriamas kilometrų limitas priklauso nuo jų dydžio. Paprastai vienas parlamentaras mokesčių mokėtojų sąskaita per mėnesį gali nuvažiuoti apie 120 kilometrų.
Seimo pirmininkui, prezidentui ir premjerui kelionės automobiliu nieko nekainuoja. Tuo, o kartu ir valstybės vadovų saugumu rūpinasi Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Per metus pirmųjų šalies vyrų ir jų svečių iš užsienio kelionės limuzinais, jų palyda, minininkų patikros paslaugos kainuoja beveik 400 tūkst. litų.
Ministrai taip pat važinėja tarnybiniais automobiliais. Pavyzdžiui, buvusio užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno naudojimasis tokiomis mašinomis rugsėjo-gruodžio mėnesiais biudžetą patuštino 17 tūkst. litų.
V.Adamkus diržo nesiveržia
Prieš kelis mėnesius išrinkto naujojo Seimo nariai stengiasi tesėti pažadus atsisakyti dalies atlyginimo. Apie atlyginimo sumažinimą neseniai kalbėjo ir prezidentas Valdas Adamkus. Tada jis tvirtino, kad neprieštarautų algos apkarpymui, jei būtų nuspręsta, kad dalis prezidento pinigų galėtų papildyti iždą ir palengvintų krizinę situaciją.
Kol kas V.Adamkus sumažinti sau atlyginimo nepaprašė. Tačiau prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė tikino, kad esant reikalui šalies vadovas pasirengęs tai padaryti. Ji pabrėžė, kad dalį jam skirto reprezentacinio fondo lėšų V.Adamkus skiria labdarai, taip pat rūpinasi, kad taupiai būtų naudojamos prezidentūros kanceliarijai skirtos lėšos.
„Kaip ir siūlo dabartinė Vyriausybė, reikia mažinti valstybės išlaidas. Tačiau norėdama sulaukti visuomenės pritarimo, pirmiausia valdžia turėtų rodyti pavyzdį. Jei tie, kurie nusprendė sumažinti išlaidas, patys to nedaro, prasideda visuomenės pasipriešinimas“, – aiškino ekonomistas.
Prezidento alga neatskaičius mokesčių šiuo metu siekia 25 tūkst. litų. Kas mėnesį reprezentacinėms reikmėms V.Adamkus gauna apie 7 tūkst. litų.
Brangioji Božena
V.Adamkus ir kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas gali nesijaudinti dėl būsto ir su juo susijusių išlaidų. Šie politikai su antrosiomis pusėmis gyvena jiems skirtose rezidencijose Turniškėse. Jų išlaikymas kiekvieną mėnesį atsieina po 2,7 tūkst. litų.
Didžioji dalis prezidentūrai skirto biudžeto lėšų išleidžiama darbo užmokesčiui. Daukanto aikštės rūmuose dirba 6 prezidento patarėjai-grupių vadovai, 13 patarėjų, 3 patarėjų pavaduotojai, 4 konsultantai ir 6 referentai, būrys grupių sekretorių. Šių artimiausios V.Adamkaus komandos narių išlaikymas biudžetą palengvina apie 150 tūkst. litų per mėnesį.
Viena brangiausiai mokesčių mokėtojams atsieinančių prezidentūros darbuotojų – V.Adamkaus asistentė Božena Krasovskaja. Buvusios vaikų darželio auklėtojos atlyginimas siekia daugiau nei 6 tūkst. litų, be to, nemažai pinigų įtakingoji asistentė sutaupo kasdien į darbą ir iš jo pavežėjama tarnybiniu limuzinu.
Gausi patikėtinių svita
Prieš kelias dienas Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas pasigyrė, kad rodydami gerą pavyzdį ministrai smarkiai susimažino algas ir reprezentacijai skiriamas lėšas. Teigiama, kad vidutinė šios Vyriausybės nario alga atskaičius mokesčius sieks kiek daugiau nei 9,2 tūkst. litų, o reprezentacijai kas mėnesį bus skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, šiuo metu sudaranti maždaug 2,3 tūkst. litų. Ministrų algos kartu su reprezentacinėmis lėšomis per metus biudžetą palengvins daugiau nei 1,8 mln. litų.
Premjero A.Kubiliaus sumažintas atlyginimas sieks beveik 11 tūkst. „į rankas“. Jam kas mėnesį taip pat priklausys ir išmoka reprezentacijai. Per metus A.Kubiliui išmokėtų pinigų suma turėtų sudaryti beveik 160 tūkst. litų.
Tačiau pagal iki šiol galiojusią tvarką premjero ir ministrų patarėjai, viceministrai ir toliau džiaugsis solidžiais darbo užmokesčiais. Savo komandas tebeformuojantys Vyriausybės nariai jau apsistatė gausia patikėtinių armija. Taip pat ministrams talkina viceministrai. Ši dar pasipildysianti Vyriausybės svita jau be jiems priklausančių priedų prie atlyginimų kainuoja mažiausiai po 250 tūkst. litų per mėnesį.
Kalba į valias
Tačiau premjeras ir jo vadovaujama Vyriausybė mokesčių mokėtojams atsieina gerokai brangiau. Premjeras gyvena specialiai jam nuomojamoje rezidencijoje Turniškėse. Buto, jame stovinčių baldų nuoma, komunalinės paslaugos per mėnesį kainuoja apie 8 tūkst. litų.
Tapęs premjeru A.Kubilius gavo vyriausybinį mobilųjį telefoną, sąskaitos už kurį bus siunčiamos ne į jo namus, o į Vyriausybės kanceliariją. „Ministrui pirmininkui telefoniniai pokalbiai yra nelimituojami. Sąskaitos už A.Kubiliaus pokalbius dar negavome, bet buvę Vyriausybės vadovai prakalbėdavo maždaug po 200-300 litų per mėnesį“, – pasakojo Vyriausybės kanceliarijos Ūkio departamento direktorius Jonas Šniaukšta.
Tarnybiniais mobiliaisiais telefonais laisvai gali naudotis ir kiti Vyriausybės nariai. Ankstesnėse Vyriausybėse dirbę ministrai nešykštėdavo bendrauti telefonais. Pavyzdžiui, Finansų ministerija už buvusiam ministrui Rimantui Šadžiui suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas turėdavo atseikėti po maždaug 400 litų per mėnesį.
Supranta žmonių pyktį
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sutinka, kad ekonominiu sunkmečiu valstybės išlaidas valdžios išlaikymui dar būtų galima sumažinti. Anot konservatoriaus, valdančioji koalicija per trumpą laiką sugebėjo kiek pataisyti padėtį ir apkarpyti tam tikras išlaidas. Dėl vis dar pernelyg išpūstų valdžios aparato finansinių poreikių jis kaltina nuėjusią socialdemokratų valdžią. „Visuomenei nėra aiškiai pasakyta, kad dėl Seimo narių atlyginimų, kanceliarinėms išlaidoms skirtų pinigų, padvigubintų ministrų ir premjero darbo užmokesčių politinę atsakomybę turi prisiimti buvusi Vyriausybė“, – įsitikinęs J.Razma.
Konservatorius tikina, kad supranta ant valdžios dėl didelių atlyginimų ir kartais nepagrįsto išlaidavimo pykstančius paprastus žmones. Jis svarsto, kad artimiausiu metu valdančioji koalicija dar labiau sumažins nebūtinas išlaidas. J.Razma taip pat tikisi, kad parlamentarų algų rebusą narpliosiantis Konstitucinis Teismas leis Seimo nariams krizės metu susimažinti algas.
Siūlo mažinti Seimą
Nors valdantieji ir skelbiasi smarkiai susiveržę diržus, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis mato daugiau galimybių pasispausti. Anot jo, tvirtindamas šių metų biudžetą Seimas galėjo atsisakyti brangiai kainuosiančių ir sunkmečiu nelabai būtinų įvairių valdžios įstaigų remonto darbų. „Manau, kad vien iš šių nereikalingų investicijų galima būtų sutaupyti porą šimtų milijonų litų“, – sakė „tvarkietis“.
V.Mazuronis įsitikinęs, kad galima būtų sumažinti ir Seimo apetitą biudžeto pinigams. „Tai, kad kai kurie parlamentarai skelbiasi atsisakę 15 proc. savo algos, skamba beveik kaip anekdotas ir žmonių apgaudinėjimas, nes kiek pinigų jiems dar lieka! Manau, kad reikia mažinti Seimo narių skaičių, štai tada tikrai daug sutaupytume“, – įsitikinęs jis.
Politikai turėtų rodyti pavyzdį
Finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, ekonominio nuosmukio sąlygomis pasispausti turėtų ne tik paprasti žmonės, bet ir valdžios aparatas.
„Kaip ir siūlo dabartinė Vyriausybė, reikia mažinti valstybės išlaidas. Tačiau norėdama sulaukti visuomenės pritarimo, pirmiausia valdžia turėtų rodyti pavyzdį. Jei tie, kurie nusprendė sumažinti išlaidas, patys to nedaro, prasideda visuomenės pasipriešinimas“, – aiškino ekonomistas.
Ministrų kabineto ir kai kurių parlamentarų sprendimą 15 proc. susimažinti algas R.Rudzkis vertina kaip kazokišką išsišokimą. „Man tai neatrodo prasminga. Kas iš to, kad atlyginimus susimažino keliolika žmonių? Juk valstybės išlaidos jų išlaikymui yra milžiniškos“, – stebėjosi jis. R.Rudzkio nuomone, dabartinėje situacijoje bent laikinai visam valdančiajam aparatui reikėtų kolegialiai mažinti atlyginimus. Gerą pavyzdį norintiems parodyti politikams – net ir daugiau nei kitiems.
