Tai trečiadienį po valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų pasitarimo sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
Ketvirtadienį Seimas pradės svarstyti politinių partijų finansavimą reglamentuojantį įstatymą, tačiau valdančiųjų frakcijų atstovai sutarė, kad galutinai pozicijas derins tik prieš įstatymo priėmimą. Kol kas esą yra pernelyg daug pasiūlymų, kurie turi būti išgryninti per svarstymo procedūras.
„Sutarėm, kad galutinius sprendimus darysim prieš priėmimą. Iki to, koks tas projektas liks po svarstymo, prašysim, kad būtų ir Vyriausybės išvada, kad būtų ir konkreti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada“, – minėjo J.Razma.
Tai būtų praradimas biudžetui, bet galbūt žmonės priimtų pozityviau, kad štai iš tų, kas nori, kad jų pinigai nueitų biudžetui, jie nėra paimami, o tie, kas jau remia, tai remia tuo papildomu procentu.Pasak konservatoriaus, pagrindinis svarstomas klausimas – ar uždrausti, ar bent jau apriboti galimybę partijas finansuoti juridiniams asmenims. Tuomet partijas reikėtų labiau finansuoti iš valstybės biudžeto. Tačiau šiuo klausimu valdančiųjų frakcijų nuomonės taip pat skirtingos.
Tuo tarpu sutariama dėl to, kad reikia stabdyti vėl atsiradusius siūlymus praplėsti politinės reklamos sritis ir galimybes. „Sakykim, yra atsiradęs Audito komitete siūlymas vėl leisti video klipus. Tie dalykai reikalauja didelių pinigų ir kaip tu juos po to bebandytum riboti ar uždrausti visiškai, jeigu bus tas poreikis, bus sunku sukontroliuoti šešėlinį finansavimą“, – kalbėjo J.Razma. Tačiau, anot jo, „pozityviau“ žiūrima sumažinti apribojimus lauko reklamai. Šiuo metu reklaminius skelbimus politikai ir partijos gali kabinti tik savivaldybių nurodytose vietose.
Taip pat vis dar svarstomos galimybės leisti finansuoti partijas iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atskaitymų. Viena iš idėjų – leisti gyventojams pervesti iki 2 proc. šio mokesčio ne tik įvairioms organizacijoms, bet ir partijoms. Tačiau, pasak J.Razmos, valdantieji nenori skriausti dabar iš to gyvenančių nevyriausybinių organizacijų. Esą partijų finansavimui galėtų būti skiriamas trečias, papildomas GPM procentas, tačiau tokiu atveju būtų mažinamas biudžetinis finansavimas partijoms.
„Tai būtų praradimas biudžetui, bet galbūt žmonės priimtų pozityviau, kad štai iš tų, kas nori, kad jų pinigai nueitų biudžetui, jie nėra paimami, o tie, kas jau remia, tai remia tuo papildomu procentu“, – kalbėjo J.Razma.
