Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politiniai kaliniai ir tremtiniai: jaunimas netinkamai patriotiškai ugdomas ir ruošiamas šalies gynybai

Eitynės
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Eitynės
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šalies jaunimas yra nepakankamai patriotiškai ugdomas ir ruošiamas šalies gynybai, teigia Lietuvos tremtiniai, Laivės kovų dalyviai ir politiniai kaliniai.

Šeštadienį Ariogaloje susirinkę sąskrydžio „Su Lietuva širdy“  dalyviai priėmė rezoliucijas, kuriose išsakomas nepasitenkinimas dėl jaunimo karinio apmokymo ir bendrojo lavinimo.

Pirmojoje rezoliucijoje yra teigiama, kad per mažai jaunuolių dalyvauja baziniuose kariniuose mokymuose, ir yra piktinamasi, kodėl nėra visuotino jaunimo karinio apmokymo privalomumo, esą per metus reikėtų apmokyti 20–30 tūkst. jaunuolių.

„Pritardami kai kurių NATO partnerių nuomonei apie dabartinę skurdžią krašto apsaugos būklę, manome, jog į valstybės saugumą investuojama per mažai. Neskirdami kariuomenei lėšų dabar, atimame ateities saugumą iš savęs ir iš savo vaikų, nes saugumas per metus kitus nesukuriamas“, – teigiama rezoliucijoje.

Pasak tremtinių, šiuo metu nėra suformuota tautos savisaugos samprata. šalies gynyba nėra kiekvieno piliečio interesas. Todėl esą reikėtų šviesti jaunimą apie gynybos svarbą, stiprinti reguliarią kariuomenę ir jos rezervo sistemą, įsigyti daugiau modernios ginkluotės.

Rezoliucijoje Seimas ir Vyriausybė yra raginami kitų metų biudžete Krašto apsaugos sistemai skirti sumą, ne mažesnę kaip 1,5 proc. šalies BVP, laikyti pašauktinių jaunuolių karinį rengimą ir karo prievolę atlikusius atsarginius svarbiausiu rezervo pajėgų plėtros šaltiniu, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos organizaciją, mokyklose plėsti Ateitininkų federacijos ir Lietuvos skautijos organizacijas bei remti jų veiklą.

Kitoje rezoliucijoje yra tvirtinama, kad reikia iš esmės sustiprinti jaunimo tautinį patriotinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, o ugdymo ašimi turi tapti Laisvės kovų istorijos dėstymas.

„Dabar daugumoje mokyklų tautinis patriotinis ugdymas yra apleistas. Niekas nepareikalauja šio ypatingai svarbaus darbo rezultatų ataskaitų ar atsakomybės. Pasitenkinama keliomis dešimtimis pavyzdingų mokyklų mokytojų entuziastinga veikla. Tačiau ir jie paskatų nesulaukia“, – teigiama rezoliucijoje.

Todėl Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija yra raginamos nustatyti, kad visų bendrojo lavinimo mokyklų 9-se ir 10-se klasėse privalomai būtų dėstomas ne trumpesnis nei 18 val. Laisvės kovų istorijos kursas, tautinio patriotinio ugdymo nevykdantiems istorijos mokytojams būtų taikoma neeilinė atestacija, bendrojo lavinimo mokyklų direktoriai būtų skiriami skirti ne ilgiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms iš eilės, o 2012 metų biudžete būtų numatyta ne mažiau kaip 5 mln. litų lėšų ilgalaikės tautinio patriotinio ugdymo programos vykdymui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min