Jis taip pat pažymi, kad teigiamu ženklu Vilniaus ir Maskvos santykiuose galima laikyti D.Medvedevo kvietimą Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei atvykti dvišalio vizito į Rusiją. „Pats atsisakymas atvykti į mūsų Kovo 11–osios šventę, na, tarsi ir neturėtų stebinti, nes būtų žymiai didesnis nustebimas, jeigu D.Medvedevas būtų netikėtai jį priėmęs“, – BNS ketvirtadienį sakė politologas.
Būtų žymiai didesnis nustebimas, jeigu D.Medvedevas būtų netikėtai jį priėmęs, – T.JaneliūnasT.Janeliūno teigimu, Lietuvos ir Rusijos „santykių būsena dar nėra tokia, kad mes jau galėtume tikėtis Rusijos prezidento vizito“. „Visų pirma tai yra pradinių kontaktų užmezgimas, o dažniausiai tokio lygio vizitai jau yra kaip tam tikras rezultatas tikrai šiltų, gerų, draugiškų santykių, o ne kaip pradinis žingsnis tuos santykius gerinti“, – teigė VU TSPMI dėstytojas.
Pasak jo, pagal „diplomatinę logiką“ pirmiausia turėtų įvykti Lietuvos vadovo vizitas į Maskvą. „Šiuo atveju tarsi ir visa diplomatinė logika verstų ieškoti visų pirma galimybių mūsų šalies aukščiausiems vadovams surengti vizitą į Rusiją. Mažesnės valstybės vadovai yra tarsi pirmieji kviečiami, laukiami didesnėje valstybėje. Ir tuo atveju, jei jie iš tikrųjų vyksta sėkmingai, ir toliau plečiami santykiai, atitinkamai būtų galima tikėtis atsakomojo vizito iš Rusijos pusės“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Vis dėlto Rusijos prezidento kvietimą D.Grybauskaitei atvykti ir pasikalbėti dvišalių santykių klausimais TSPMI dėstytojas teigė vertinantis kaip „pozityvų ženklą“. „Kvietimas yra tikrai naujas dalykas, nes tai rodo savotišką proveržį po nemažai metų, kuomet apskritai tokių aukščiausio lygio santykių bemaž nebuvo tarp Lietuvos ir Rusijos. (...) Tai šiuo atveju, aišku, iš Rusijos pusės tas kvietimas yra pakankamai pozityvus ženklas, kad ieškoma kontaktų bent jau su naująja mūsų prezidente ir matyt tikimasi, kad tie santykiai iš tiesų gali būti labiau draugiški“, – sakė politologas.
Kitas TSPMI atstovas Liudas Zdanavičius taip pat teigė, jog tikimybė, kad D.Medvedevas priims kvietimą ir atvyks kovo 11–osios minėjimą, buvo maža. Jis sakė, kad įsižeisti šioje situacijoje būtų beprasmiška ir pabrėžė, kad abi šalys nusprendusios atsisakyti proginių vizitų šioje situacijoje laikosi pragmatiško ir diskretiško požiūrio.
„Visų pirmą iki to atvažiavimo buvo mažai laiko likę, kitas dalykas – tai vistiek būtų buvęs grupinis renginys. Manau, kad D.Medvedevui reikia, jog tai būtų jo asmeninis vizitas. Dar viena priežastis, jog yra neaišku, ko toje Lietuvoje galima būtų tikėtis, koks yra fonas, kokie klausimai, taip pat ir žiniasklaidos, būtų užduoti“, – sakė L.Zdanavičius.
Labai gerai, kad D.Grybauskaitė nevažiuos gegužės 9–ąją, o važiuos kai viskas bus aptarta, sureguliuota, gerai pasiruošta, – L.Zdanavičius„Labai gerai, kad D.Grybauskaitė nevažiuos gegužės 9–ąją, o važiuos kai viskas bus aptarta, sureguliuota, gerai pasiruošta. Jei ji važiuos ne gegužės 9–ąją, pavyks išvengti klausimų, susijusių su abiejų šalių santykių istorine patirtimi, kas irgi pakankamai svarbu. Be to ji turės daug daugiau laiko susitikti su įvairiais Rusijos pareigūnais“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, D.Grybauskaitė pakviesdama Rusijos prezidentą pademonstravo nedažnai Lietuvos užsienio politikoje pastebimą bruožą – apskaičiuoti kelis ėjimus į priekį.
„Mane nustebino, kad D.Grybauskaitė pakvietė D.Medvedevą, ir ne todėl, kad tai yra lūžis santykiuose ir panašiai, bet dėl to, kad tai yra vienas iš tų nedaugelio atvejų, kai Lietuvos užsienio politikos veiksmai suskaičiuojami ne vienu žingsniu į priekį, kaip paprastai. Galima teigti, kad čia buvo sužaista keleto žingsnių kombinacija, aš manau, kad ji pakankamai sėkminga“, – aiškino L.Zdanavičius.
Prezidentūra ketvirtadienį pranešė gavusi D.Medvedevo laišką, kuriame jis pranešė negalįs atvykti į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą Vilniuje kovo 11–ąją, ir pakvietė D.Grybauskaitę atvykti į Maskvą jai patogiu metu.
D.Medvedevas laiške teigia į Kovo 11–osios minėjimą Vilniuje negalėsiantis atvykti „dėl anksčiau numatytų tarptautinių įsipareigojimų“.
D.Grybauskaitė, anksčiau sakiusi, jog kvietimu į Vilnių nori pažiūrėti, ar kaimynams svarbi Lietuvos nepriklausomybė, Rusijos prezidento laišką ketvirtadienį pavadino „svarbiu Rusijos žingsniu formuojant gerus kaimyninius santykius su Lietuva“.
Tačiau Lietuvos vadovė užsiminė neketinanti vykti į Rusiją gegužės mėnesį minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių.
Nors Latvijos prezidentas pranešė priėmęs Rusijos kvietimą apsilankyti Maskvoje šia proga, pozicijų šiuo klausimu, T.Janeliūno manymu, Baltijos valstybių vadovai derinti neprivalo.
„Tai greičiausiai ir nėra tas atvejis, kai būtinai reikia suderintų pozicijų. Tai yra labiau simboliniai veiksmai ir kiekvienas vadovas, atsižvelgdamas į savo visuomenės vidaus politikos aspektus, tiek į savo asmeninį vertinimą šitų datų, priima sprendimą, kokį jis laiko esant tinkamu tuo metu“, – sakė politologas.
Iš Baltijos šalių prezidentų kol kas apie ketinimus vykti į Rusiją paskelbė tik Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Per analogišką renginį prieš penkerius metus Maskvoje iš Baltijos šalių taip pat lankėsi tik tuometinė Latvijos prezidentė.
Atkūrus šalies Nepriklausomybę, Lietuvoje Rusijos prezidentas nesilankė dar nė karto. Paskutinį kartą tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Rusijoje viešėjo 2001 metais.
