Žurnalistas, visuomenininkas Romas Sakadolskis sako, kad savivaldos rinkimai jam kelia turgaus įspūdį, o siekiant, kad jie išties būtų demokratiški, būtina keisti įstatymus.
Iš ankstesnių ši kampanija, politologo vertinimu, išsiskiria ir tuo, kad prasidėjo likus palyginti mažai laiko iki rinkimų. A.Krupavičiaus vertinimu, tam įtakos turėjo ir rinkimų laikas – kampanija įsisiūbavo jau po didžiųjų metų švenčių – ir partijų riboti finansai.
„Ši rinkimų kampanija skiriasi tuo, kad prasidėjo palyginti vėlai. Paprastai politinės partijos kampanijas pradėdavo dar gerokai iki oficialios jos pradžios, o šiuose rinkimuose – kur kas vėliau. Ir čia įtakos turbūt turėjo didžiosios metų šventės, taip pat finansinė partijų būklė ir pasirinkta trumpos rinkimų kampanijos strategija“, – BNS sakė A.Krupavičius.
Pasak politologo, nors interneto erdvę politinei reklamai partijos jau buvo atradusios ir per ankstesnius rinkimus, šie rinkimai pirmieji, kada ji eksploatuojama maksimaliai naudojant visas įmanomas priemones.
„Šioje politinėje kampanijoje dar daugiau agitacijos elektroninėje erdvėje, politikai naudojasi visomis įmanomomis priemonėmis: ne tik įprastomis, bet ir socialiniu tinklalapiu „Facebook“, youtube.com. Labai plačiai agitacinė kampanija ateina į interneto pasaulį“, – sakė politologas.
Politikos eksperto teigimu, aktyviausiai agitacijos kampanija užsiima mažosios parlamentinės partijos, kurioms kiekvieni rinkimai – išlikimo klausimas, tuo metu didžiosios partijos reklamuojasi mažiau.
„Pirmieji kampaniją pradėjo Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, didžiosios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir socialdemokratai – ganėtinai pasyvūs. Aktyviausiai kampaniją vykdo mažesnės partijos, kurios per kiekvienus rinkimus sprendžia klausimą, būt ar nebūt, o didžiosios partijos nejaučia tos baimės iškristi iš politinio gyvenimo“, – sakė A.Krupavičius.
Anot politologo, partijų rinkimų pažadai – gana bendro pobūdžio ir čia išsiskiria tik sostinės buvusio mero Artūro Zuoko koalicija, žadanti ir Vilniaus oro linijas, ir sniego tirpinimo mašinas, ir treniruoklius parkuose.
Žurnalistas R.Sakadolskis sako, kad savivaldos rinkimai kelia turgaus įspūdį, o siekiant, kad jie išties būtų demokratiški, būtina keisti įstatymus.
Pasak jo, neleistina situacija, kad teistumą nuslėpę kandidatai atsiperka iškritimu iš rinkimų kovos, be baudų ar laikino eliminavimo iš politinio gyvenimo.
Taip pat, R.Sakadolskio vertinimu, būtina užtikrinti, kad kandidatuojantys politikai iš tiesų ateitų dirbti į savivaldą, o ne tik „puoštų sąrašus“.
„Rinkimuose savivaldybės lygiu labai daug veidų, kurie – tik gražūs veidai, pasirodo, ir išeina, ir nebus tvarkos, kol nesusitvarkysime įstatymų, kad į rinkimus eitų tik tie, kurie yra pasirengę dirbti. Dabar regima demokratija, pro forma demokratija, toks žaidimas“, – BNS sakė visuomenininkas.
Savivaldybių tarybų rinkimai, pasak R.Sakadolskio, iš kitų rinkimų išsiskiria tuo, kad, susiję su paslaugų sfera, tampa ir daugybės interesų lauku – todėl ir primena turgų.
„Turbūt labiausiai savivaldos rinkimai yra interesų laukas ir labai daug žmonių į juos eina, nes nori pasitvarkyti reikalus“, – sakė apžvalgininkas.
Kandidatus, nuslėpusius teistumą, jis siūlo bausti baudomis arba nustatytą laikotarpį, kurį jiems būtų draudžiama kandidatuoti.
„Aš esu šokiruotas, kiek daug šiuose rinkimuose kandidatų, nuslėpusių teistumą, – trys šimtai! Ir vargu ar jie yra pamiršę, kad buvo teisti, nebent Alzheimeris, bet tuomet jau ne į rinkimus reikia eiti, o į gydymo įstaigą. Ir dabar šitie kandidatai tik išbraukiami – jiems nieko, o turėtų sumokėti labai didelę baudą“, – sakė R.Sakadolskis.
Savivaldybių tarybų rinkimuose vasario 27 dieną dalyvauja 23 partijos bei 505 savarankiškai išsikėlę politikai, kurių dalis yra susijungę į 28 koalicijas. Iš viso bus renkami 1 526 savivaldybių tarybų nariai.
