„Šiandien galime stebėti daugybę simptomų, kai vienos institucijos, jausdamos kitų silpnumą, neįgalumą, stengiasi tas nišas užpildyti. Galime konstatuoti, kad parlamentinės kontrolės funkciją kai kas konvertuoja į prezidentinės kontrolės funkciją“, – pareiškė A.Lukošaitis.
Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip paradoksalus teiginys, nes kuo daugiau kontrolės – tuo geriau, tačiau iš tiesų tokiose situacijose demokratijos kokybė smarkiai krenta.
Ypač smarkiai pastaruoju metu – ne tik pastarąjį mėnesį, bet kelias Seimo kadencijas – prezidento institucija, anot A.Lukošaičio, perima visų aukščiausių pareigūnų skyrimą ir Vyriausybės veiklos priežiūrą.
Parlamentas dėl tarpinstitucinių trinčių akivaizdžiai netenka kai kurių savo prerogatyvų. Tuo tarpu kitos institucijos, pirmiausia, prezidento, akivaizdžiai išlošinėja, – sako A.Lukošaitis.
A.Lukošaitis priminė, kad Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui net šeši ministrai turėjo pasitraukti dėl prezidentės kritikos.
„Tai kelia nerimą. Tai yra pakankamai stipriai įsibėgėję procesai. Tokių ministrų yra ir dabartinėje Vyraiusybėje. Tačiau Seimas, kaip demokratijos garantas, tokioms tendencijoms neduoda jokio atkirčio“, – apgailestavo pranešėjas.
„Parlamentas dėl tarpinstitucinių trinčių akivaizdžiai netenka kai kurių savo prerogatyvų. Tuo tarpu kitos institucijos, pirmiausia prezidento, akivaizdžiai išlošinėja. Tai galime stebėti daugelį metų. Šiandien ta tendencija daugiau nei akivaizdi“, – sakė jis.
Ypač ryškus prezidento galių stiprėjimas, pasak A.Lukošaičio, pasimatė skiriant energetikos ministrą, vidaus reikalų ministrą ir generalinį policijos komisarą.
„Šie pareigūnai parlamentinėje sistemoje buvo paskirti be jokio dialogo, diskusijų partinėse stovyklose ir visuomenėje. Tai – didžiulė bėda“, – pabrėžė politologas.
Svarbiausia – ne nuolatinis įstatymų taisymas
A.Lukošaitis tvirtino, kad Seimas šiuo metu yra visiškai subrendęs ir pasirengęs dirbti taip, kad savo galių niekam neperleistų, tačiau to kažkodėl nedaro.
„Iki šiol styro uodegos ir kyšo ragai. Visos taisyklės daugiau ar mažiau sutvarkytos, bet labai daug kritikos joms galima išsakyti dėl neracionalumo, dėl praleidžiamo chaotiškumo“, – teigė politologas.
Kalbos apie dvi Lietuvas gimsta, yra gimdomos, dėl to, kad parlamentas netinkamai atlieka savo pagrindinę funkciją – atstovauti, – įsitikinęs A.Lukošaitis.
Be to, iki šiol neaišku, kodėl sukūrus teisinę sistemą Lietuvos Seimo pagrindine veikla vis tiek liko tik įstatymų taisymas, o ne parlamentinė kontrolė.
„Paprastai parlamentas įsivaizduojamas kaip kalbų, pasikalbėjimų, išsirėkimų, išsikoliojimų ar netgi išsimušimo vieta. Čia gimsta planai, projektai, strategijos, programos. Šiandien to neužtenka. Nors mes esame įsibėgėję ir sukūrę savo mentalitetuose parlamentą, kaip legislatyvią instituciją, tai yra ilgametė liga, ji negydoma. Vakaruose parlamentai yra daugiausia kontroliuojančios, politiką kuriančios institucijos“, – teigė A.Lukošaitis.
Dėl to, kad Seimas iki šiol savo funkcijas suvokia per siaurai, pasak politologo, kenčia ir visuomenės pasitikėjimas juo.
„Kalbos apie dvi Lietuvas gimsta, yra gimdomos, dėl to, kad Seimas netinkamai atlieka savo pagrindinę funkciją – atstovauti“, – pabrėžė politologas.
Siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų
Dar viena priežastis, dėl kurios Seimas veikia neefektyviai, pasak politologo, užkoduota Lietuvos pasirinktoje rinkimų sistemoje.
„Šios rinkimų sistemos mažoritarinė dalis apsunkina profesionalios politikų bendruomenės susiformavimą parlamente ir aplink parlamentą. Per vienmandates rinkimų apygardas ši sistema į parlamentą praleidžia labai daug staigių politinių žaidėjų ir apsunkina politinių daugumų susiformavimą“, – dėstė jis.
Su tokia rinkimų sistema efektyviau veikiančių daugumų neišlošiame, bet mėgėjiškų, neprofesionalių politikų mes prikuriame vis daugiau, – teigia politologas.
Staigiai į politines aukštumas vienmandatėse rinkimų apygardose iššokę asmenys, pasak politologo, neretai tampa našta partijoms, nes juos sunkiau kontroliuoti, o ir atstovauja tokie naujai iškepti politikai ne visada visuomenės interesams.
„Su tokia rinkimų sistema efektyviau veikiančių daugumų neišlošiame, bet mėgėjiškų, neprofesionalių politikų mes prikuriame vis daugiau. Neprofesionalumo, neišmanymo, neetiškumo ir atskirų interesų atstovavimo daugėja. Todėl Seimas dažnai veikia ne kaip tautos atstovybė, o kaip individų, atstovaujančių interesų grupėms, rinktinė“, – pažymi A.Lukošaitis.
L.Graužinienė: atskiri Seimo nariai – ne Seimas
Darbo partijos vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pripažino, kad apie Seimą nuolat kalbama vien neigiamame kontekste, tačiau niekas iš tiesų nesupranta, kur parlamento niekinimas gali atvesti valstybę.
„Parlamentas yra matomas tik per Seimo narių prizmę. Tai yra blogai. Nuolat girdžiu „Seimas, Seimas, Seimas“, bet visada diskutuoju ir sakau, kad, jei jis yra blogis, tai išimkime iš Konstitucijos parlamentą. Ar jūs norėtumėte tokioje valstybėje gyventi? Atsakymas visada būna „ne“, – sakė L.Graužinienė.
Ji pripažino nusprendusi artimiausiu metu sukviesti Seimo departamentų vadovus, politikus ir pasikalbėti apie tai, kad šie labiau galvotų, kaip jų elgesys veikia požiūrį į visą Seimą.
„Būtų gerai, jei žmonės atskirtų Seimą ir konkrečius jo narius. Jei Bronius Bradauskas pagiedojo himną ne vietoje, tai ir sakykime, kad ne Seimas, o B.Bradauskas tai padarė. Jei L.Graužinienė padarė kažką blogai, tai irgi sakykite: L.Graužinienė, bet ne Seimas.
Seimo nariai – tik žaidėjai, kurie vykdo politiką. Kai žmonės supras, kad Seimas yra demokratijos užtikrinimo garantas, tada gal ir žmonės atsakingiau ir galvos, ar konkretus žmogus vertas dirbti parlamente. Tada gal ir rinkėjas balsuos už pažiūras, o ne už tą, kuris geresnį šou padarys. Viskas prasideda nuo to“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
