Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tiesioginiai merų rinkimai – paskutinis šansas Artūrui Zuokui likti politikoje

Artūras Zuokas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Artūras Zuokas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, didmiesčiuose lyderiais išliktų esami merai, sako politologai. Vilniuje pakovoti dėl mero posto nemažų šansų taip pat turi Remigijus Šimašius, Kaune – Rimantas Mikaitis bei Visvaldas Matijošaitis, o Klaipėdoje – Agnė Bilotaitė ir Naglis Puteikis.

Valdantieji puoselėja viltį rinkti merą tiesiogiai jau per artimiausius savivaldybių tarybų rinkimus kitų metų pradžioje. Šią savaitę Seimas balsavo už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų tiesioginius merų rinkimus. Liko vos vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Algis Krupavičius prognozuoja, kad absoliučios balsų daugumos mero rinkimuose greičiausiai nesurinks joks kandidatas, todėl prireiks antro turo

Įteisinus numatomas pataisas, meras būtų renkamas panašiai, kaip Seimo narys: pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jei pirmą kartą nė vienas iš kandidatų nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriame rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius prognozuoja, kad absoliučios balsų daugumos mero rinkimuose greičiausiai nesurinks joks kandidatas, todėl prireiks antro turo. „Kol kas nė viename iš trijų didžiųjų miestų politikos lauke nematyti stiprių lyderių. Nebent dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas gali pateikti siurprizą“, – teigia politologas.

Be to, anot A.Krupavičiaus, iki savivaldybių tarybų rinkimų liko nemažai laiko – jie vyks kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, o per tą laiką dar gali atsirasti naujų stiprių kandidatų.

Vilniuje A. Zuokas taip lengvai nepasiduos

Dabartiniai trijų didžiųjų miestų merai – A.Zuokas, Andrius Kupčinskas bei Vytautas Grubliauskas – turi nemenkus šansus būti perrinkti, aiškina politologas A. Krupavičius.

A. Zuokas nusprendė kandidatuoti į prezidentus, bet save tapatina su Vilniaus miestu

A.Zuokas pirmą kartą sostinės meru išrinktas 2000-aisiais, 2003-aisiais buvo išrinktas antrą kartą, o 2011-aisiais jis išrinktas trečią kartą, laimėjęs savivaldos rinkimus su judėjimu „Taip“. Politikas savo populiarumą padidino ir šiemet dalyvaudamas prezidento rinkimuose.

„A.Zuokas nusprendė kandidatuoti į prezidentus, bet save tapatina su Vilniaus miestu. Jo viešojoje komunikacijoje Vilniaus miestas, savivaldybė buvo ir yra dominuojantys orientyrai. A. Zuokas išlieka stipriu kandidatu, turi komandą, su kuria dirba, tam tikrų administracinių išteklių, kuriuos gali pasitelkti prieš rinkimus ir patraukti rinkėjus, nes jis užima mero postą. [...] Jis yra prieštaringai vertinamas lyderis, bet santykinę persvarą turi. Neaišku, ar jos užteks“, – svarsto A. Krupavičius.

Pasak KTU profesoriaus, sostinėje nežinomųjų yra labai daug, todėl nemažai priklausys nuo to, kokie kiti kandidatai atsiras artimiausiu metu: „Matyt, nuo rugsėjo, naujo politinio sezono pradžios, šiems rinkimams bus skiriamas pats didžiausias dėmesys.“ Esą sunku pasakyti, kokius kandidatus kels socialdemokratai, kurie suklupo per Europos Parlamento rinkimus, tačiau jų populiarumas išlieka aukštas.

„Kas galėtų laimėti mero postą? Manau, kad bet kuri partija. Praėjusiuose rinkimuose keturios partijos surinko po keliolika procentų balsų, dar dvi – apie dešimt. Meru gali tapti A. Zuokas, R. Šimašius, gal net ir V.Tomaševskis“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis. Per prezidento rinkimus V. Tomaševskis buvo pirmas 16-koje Vilniaus miesto apylinkių.

Meru gali tapti A. Zuokas, R. Šimašius, gal net ir V. Tomaševskis, jei sugalvotų kandidatuoti

Kaip teigia A.Krupavičius, Liberalų sąjūdžio atstovas R.Šimašius turi tam tikros politinės patirties, tačiau municipalinėje politikoje yra beveik nedalyvavęs, ir tai gali jam pakišti koją kovojant dėl darbo mero kabinete.

Vilniaus meru norėtų tapti ir konservatorius Mantas Adomėnas, tačiau A.Krupavičius jo šansais labai abejoja: „Politikas, pretenduojantis tapti miesto meru, turi turėti viziją ir strategiją, ką reikėtų daryti. Kol kas M. Adomėnas menkai orientavosi į Vilniaus miestą, jo problemas ir prioritetus. Jis yra konservatorių partijos kareivis, turintis nemažai ambicijų, bet tik tiek. M.Adomėnas globojamas buvusio premjero Andriaus Kubiliaus, bet kiek jis pats yra potencialus lyderis, galintis vesti į priekį TS-LKD rinkėjus Vilniaus mieste, klausimas – atviras.“

Kaunas A. Kupčinską perrinks trečiai kadencijai?

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laikinojoje sostinėje visuomet turėjo stiprias pozicijas, o A.Kupčinskas mero kėdėje dirba antrą kadenciją. „Sunku pasakyti, ar daug rinkėjų balsuos už jį trečiai kadencijai, bet akivaizdu, kad Kaunas yra savotiškoje stagnacijoje socialiai ir ekonomiškai. Manau, kad susiklosčiusi situacija Kauno mieste gali pakišti koją dabartiniam merui“, – svarsto A. Krupavičius.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas

Politologo M.Jastramskio manymu, neatmestina, kad Kauno miesto meru gali norėti tapti ir vienas kitas įtakingas verslininkas ar žmogus iš akademinio elito.

„Jei kairieji kartu sudarytų koaliciją prieš konservatorius, būtų įdomu. Bet kai žaidžia atskirai, nelabai turi šansų kažką laimėti. Gal viena iš tiesioginių merų rinkimų pasekmių būtų susiskirstymas į blokus savivaldoje, bet tai spėliojimas“, – sako M. Jastramskis.

„Jei kairieji kartu sudarytų koaliciją prieš konservatorius, būtų įdomu. Bet kai žaidžia atskirai, nelabai turi šansų kažką laimėti“, – sako M. Jastramskis

Nemažai šansų būti išrinktam Kauno meru turi liberalas Rimantas Mikaitis, šiame poste jau buvęs 186 dienas. 2011-ųjų balandį išrinktas meru R.Mikaitis po interpeliacijos spalio mėnesį buvo atstatydintas. Pasak A.Krupavičiaus, R.Mikaitis yra vienas iš realesnių kandidatų šiuose rinkimuose.

„Taip pat svarbu, ką siūlys socialdemokratai, bet jiems trūksta ryškesnių asmenybių, ypač Kaune. Sunku spręsti, kas galėtų būti visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderiu. „Vičiūnų“ vadovas Visvaldas Matijošaitis, matyt, yra susidūręs su milžiniška dilema – eiti į politiką ar likti versle. Ko gero jis kol kas nusiteikęs likti versle, nors gali priimti ir netikėtą sprendimą. Jis būtų laikomas stipriu kandidatu“, – sako A. Krupavičius.

V. Grubliauskui uostamiestyje gali užtekti pirmo turo

Sėkmingai Klaipėdoje per rinkimus pasirodantis Liberalų sąjūdis pavasarį dar labiau sustiprėjo – jo gretas papildė keliasdešimt buvusių Liberalų ir centro sąjungos narių. Politikos ekspertai spėlioja, jog dabartiniam merui V. Grubliauskui gali užtekti ir pirmo turo būti perrinktam dar vienai kadencijai.

„Be abejo, Klaipėdoje yra pakankamai tvirtos liberalų pozicijos, – LRT.lt teigia Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros docentas politologas Saulius Šiliauskas. Tai patvirtina ir Europos Parlamento rinkimai, kuriuose Liberalų sąjūdis gavo daug vietų. Be to, didžioji dalis Liberalų ir centro sąjungos narių perėjo į LS gretas. Jei dabar vyktų tiesioginiai mero rinkimai, liberalių jėgų atstovas turėtų neprastus šansus.“

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priėmė ženklą, liudijantį, jog uostamiestis tapo Maltos ordino ambasada.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priėmė ženklą, liudijantį, jog uostamiestis tapo Maltos ordino ambasada.

Kita vertus, pakankamai stabilų elektoratą uostamiestyje turi ir konservatoriai, tačiau, norint įveikti liberalus, pasak M. Jastramskio, kitoms partijoms reikėtų jungtis į bendrą koaliciją.

Kita vertus, pakankamai stabilų elektoratą uostamiestyje turi ir konservatoriai, tačiau, norint įveikti liberalus, kitoms partijoms reikėtų jungtis į bendrą koaliciją

TS-LKD Klaipėdos miesto skyrių sueigos konferencija birželio pradžioje sąrašo lydere kitų metų savivaldos rinkimuose ir kandidate į miesto meres išrinko Seimo narę Agnę Bilotaitę. „Klaipėdietė, rinkimuose dalyvaujanti kaip Seimo narė, neatitrūkusi nuo uostamiesčio. Bus įdomi konkurencinė kova“, – pastebi S. Šiliauskas.

2010-aisiais Klaipėdos konservatorius į savivaldos rinkimus vedęs Naglis Puteikis portalui LRT.lt teigė, jog, įteisinus tiesioginius merų rinkimus, galvotų apie tai, kuriame mieste pretenduotų į merus: „Laukiu Seimo balsavimo rezultatų dėl tiesioginių merų rinkimų. Žinant istorines pamokas, pozicijoje ir opozicijoje esančios kairiosios ir dešiniosios partijos žaidžia žaidimą, kurio esmė – neįvesti tiesioginių merų rinkimų. Patikėsiu tik pamatęs galutinį balsavimą.“

„Įdomu, kiek balsų konservatoriams atnešdavo N. Puteikis – ar už jį balsavo jo šalininkai, ar tie, kurie balsuoja už TS-LKD. Jei tie, kurie balsuoja už konservatorius, tai turėtų rinktis A. Bilotaitę. Tačiau, kaip suprantu, N. Puteikis nenorėtų išeikvoti prezidento rinkimuose sukaupto sėkmingo pasirodymo“, – komentuoja S. Šiliauskas.

Nemažai savo rinkėjų Klaipėdoje turi ir partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei socialdemokratai, tačiau sėkmę savivaldos rinkimuose didžiąją dalimi jiems lems iškelti lyderiai.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min