R.Vilpišauskas yra vienas iš ekspertų, dalyvavusių rengiant estų inicijuotą Baltijos šalių žmogaus socialinės raidos studiją. Pirmadienį Prezidentūroje pristatant šį leidinį, politologas teigė, kad Estija šią Baltijos šalių priklausomybę suvokia stipriausiai.
„Kelčiau hipotezę, kad Estijos politinio elito grįžimas prie Baltijos šalių bendradarbiavimo ir Baltijos bei Šiaurės šalių bendradarbiavimo, kurį simbolizuoja ir šita studija, jis aiškiai susijęs su pastarųjų kelerių metų patirtimi ir su suvokimu, kad jei ekonominė krizė būtų padariusi dar didesnę žalą Latvijai ar Lietuvai, turbūt pavyzdys geriausias – Latvijos lato devalvacija, būtų žala visoms trims Baltijos šalims padaryta“, – kalbėjo jis.
Anot TSPMI direktoriaus, dabar Baltijos šalys išgyvena trečiąją bendradarbiavimo bangą. Pirmąja laikomas laikotarpis po nepriklausomybės atgavimo, o antrąja – prieš įstojant į ES ir NATO.
„Tai, kas vyksta dabar – nebe instrumentinis bendradarbiavimas siekiant narystės kažkur ar kitų panašių tikslų, bet bendradarbiavimas, kuris kyla iš tarpusavio priklausomybės prekybiniais, investiciniais ryšiais ir aiškaus suvokimo, kad jei kuriai nors trijų šalių bus blogai, tai ir kitoms dviem tai turės neigiamą poveikį“, – sakė R.Vilpišauskas.
Kalbėdamas apie galimus ateities scenarijus, politologas teigė, jog Baltijos šalys bet kuriuo – integracijos ar dezintegracijos regione – atveju išliks glaudžiai bendradarbiaujančios partnerės.
Prezidentūroje vykusiame pristatyme analizuotos ir problemos, kodėl Lietuva ir Latvija pagal įvairius rodiklius politikos, ekonomikos srityse atsilieka nuo Estijos, kuri per 20 nepriklausomybės metų padarė didesnę pažangą.
TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė pabrėžė, kad Estija pagal tokius rodiklius kaip partinės sistemos konsolidacija, korupcijos lygis, visuomenės pasitikėjimas valdžia, domėjimasis politika ir panašius lygiuojasi į Vidurio Europos šalis – Čekiją, Slovėniją – tuo metu Lietuva su Latvija nuo pastarųjų atsilieka ir lenkia tik Bulgariją su Rumunija.
„Pas mus yra beviltiškas kritimas į politinio susvetimėjimo duobę, iš kurios neišlipame ir vis labiau grimztame“, – Lietuvos situaciją apibūdino politologė.
A.Ramonaitės nuomone, Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą politika didina į pastarąją įsipainiojusi žiniasklaida: „Pasisekė estams, kad jų (...) kas valdo žiniasklaidą – nesvarbu, ar užsienio, ar vietinės kilmės, – nusistovėjo norma, jog žiniasklaida neužsiima politika. Kokybė analitinė daug aukštesnė, čia mes įklimpę į bėdą, ir tai mus skandina“.
Anot jos, Lietuvai iš estų reikėtų pasimokyti ir kitokių dalykų, pavyzdžiui, pristabdyti naujų politinių darinių formavimąsi leidžiant Seime frakcijas kurti tik toms partijoms, kurios laimėjo rinkimus.
„Daugelį problemų galėtume išspręsti, jei stebėtume, kodėl estams sekasi geriau negu mums“, – teigė ji.
Profesorius Zenonas Norkus, su Latvijos ir Estijos kolegomis analizavęs Baltijos šalių pažangą ekonomikos srityje, taip pat teigė, jog Estiją prie Vidurio Europos šalių, skirtingai nei Latviją su Lietuva, galima priskirti ir pagal ekonominius rodiklius. Anot jo, per 20 nepriklausomybės metų pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą Estija padarė didžiausią progresą.
„Vienos priežasties nėra, buvo palanki Estijai priežasčių konjunktūra, jų sąveika. Vieną dalyką galima išskirti – kiek jie yra sukaupę tiesioginių užsienio investicijų. Šiuo atžvilgiu jie yra tarp pirmūnų tarp visų buvusių komunistinių šalių, mes esame per viduriuką“, – kalbėjo Z.Norkus.
Baltijos šalių žmogaus socialinės raidos studijoje pateiktas tarptautinis trijų Baltijos valstybių 20 metų raidos vertinimas, aptarta lyginamoji ekonomikos, socialinės sistemos, švietimo, valstybinių ir užsienio kalbų vartojimo analizė, aptariama politinės kultūros kaita.
