Tai ekspertas sakė vertindamas Vyriausybės pirmųjų dvejų metų veiklą tam skirtoje konferencijoje Vilniuje.
„Realiai užsienio politikoje esame vis labiau stumiami į užribį. Jei tai užsitęs, gali tekti turėti dėmesį tik iš tų, kas rodys tą dėmesį. Ir tai būtų didžiausias paradoksas, jei dešiniųjų Vyriausybė būtų priversta ne savanoriškai priimti tam tikrą Rusijos globą. Tikiuosi, tokių paradoksų pavyks išvengti“, – sakė T.Janeliūnas.
Tokią išvadą ekspertas padarė siūlydamas iš istorinės perspektyvos žvelgti į Lietuvos saugumo ir užsienio politikos situaciją. Anot politologo, ji priklauso nuo santykių su trimis išoriniais veikėjais – Rusija, JAV ir Lenkija.
Pasak T.Janeliūno, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo įtampų su Lenkija ir nepasitikėjimo iš JAV, bet gana neblogai sekėsi susidoroti su iššūkiais iš Rusijos. Tuo metu antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis pakankamai stipria parama iš JAV ir Lenkijos, nors patyrė neigiamą nusiteikimą iš Rusijos.
„Pasitinkant trečiąjį dešimtmetį bent jau man asmeniškai kyla labai daug nerimo, nes dėmesys iš JAV pusės silpsta, Lenkiją vis labiau erzina neišspręstos problemos, o Rusija ir toliau savo interesus šiame regione supranta kaip nulinės sumos žaidimą“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Ekspertas konstatavo, kad Lietuvai santykių su Rusija perkrovimo pasiekti nepavyko. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvai nereikėtų savęs apgaudinėti, jog „problemėlės“ su Lenkija yra trumpalaikės ir neesminės.
Komentuodamas neseniai skelbtus rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausos apie Vyriausybės veiklą rezultatus, jis stebėjosi, jog visuomenė geriausiai vertina sritis, apie kurias mažiausiai supranta ir žino – užsienio ir kultūros politiką.
