Šis ir rekonstruotas Smiltynės jachtų uostas turėtų pagyvinti pramoginę laivybą.
„Jau seniai ankštoka pas mus. Sunkiai talpiname visus atplaukiančius“, – teigė „Klaipėdos laivų remonto“ įmonės pramoginių laivų departamento vadovas Kastytis Bartusevičius. Pilies uostas piko metu priima iki 280 mažųjų laivų. Anot K.Bartusevičiaus, prieš kiekvieną laivybos sezoną vis atsiranda dešimt naujų laivų savininkų, tik ką įsigijusių jachtas ar katerius.
Netelpantys į Pilies uostą laivai švartuojami Danėje. Tačiau specialistai jau skambina pavojaus varpais – ilgai laivai čia stovėti negali, pakilus vėjui ir bangoms jie ima daužyti krantinę.
Nuo praėjusių metų rekonstruojamas Smiltynės jachtų uostas pirmuosius svečius ketina pasitikti dar šią vasarą. Sutvarkius pirmą ir antrą krantines, jau galės švartuotis ir pramoginiai laivai. Nuo birželio vidurio laivus pasiruošusi priimti ir Šventoji, kur šiuo metu įrenginėjamos plaukiojančios prieplaukos. Ši vasara taps savotišku testu, ar šiame kurorte toks uostas turėtų ateitį.
Smiltynės jachtų uosto rekonstrukcijos pirmąjį etapą ketinama užbaigti šią liepą ar rugpjūtį. Iki tol norima sutvarkyti dvi krantines, įrengti infrastruktūrą, kad buriuotojai galėtų naudotis gėlu vandeniu, elektra. Planuojama, kad šiose krantinėse galės švartuotis apie 70 jachtų, o regatų metu ir daugiau.
Be remonto – 40 metų
„Ar mes šią vasarą galėsime priimti regatų dalyvius – sunku pasakyti. Tai turėtų paaiškėti per porą savaičių“, – tikino „Klaipėdos jachtklubo“ direktorius Kęstutis Taletas.
Jachtų uostas Smiltynėje nebuvo tvarkomas jau keturis dešimtmečius – nuo tada, kai buvo pastatytas. „Buvo likusi sovietinė infrastruktūra: elektros ir vandentiekio tinklai visiškai nusidėvėję, krantinių konstrukcinė dalis nesaugi, susenusi tiek fiziškai, tiek morališkai“, – pasakojo K.Taletas.
Jachtų uosto rekonstrukcija pradėta planuoti dar 2006-aisiais, tačiau realūs darbai prasidėjo tik pernai. Užbaigus pirmąjį etapą, kuris, planuojama, gali atsieiti beveik 19 mln. Lt, tikimasi iškart imtis antrojo. Tuomet būtų rekonstruota trečioji krantinė, kainuosianti apie 8,5 mln. Lt, be kurios nublanktų ir pirmojo etapo darbai, būtų neišnaudotas vietos potencialas, skatinantis atvykstamąjį vandens turizmą.
Didžioji dalis pirmojo etapo finansavimo gaunama iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo.
Kada bus imtasi tvarkyti teritorijoje stovinčius pastatus, kur, kaip žadama, atsiras viešbutis, administracinės patalpos, kavinė, dar neaišku. Kol kas pasirengimas vyksta tik popieriuje. Iš viso numatyta, kad 3,5 hektaro teritorijoje atsiras 7 tūkst. kv. m ploto patalpos, skirtos atvykėliams, administracijai.
Svarbiausia – saugumas
Kaip pasakojo K.Taletas, jau dabar sulaukiama skambučių su klausimais, kada uostelis bus pasiruošęs priimti laivus.
Paklaustas, ar planai statyti uostelį Šventojoje nesudarys konkurencijos Smiltynei, K.Taletas tikino, kad šie du uostai vargu ar konkuruos.
„Mums didesnis konkurentas galėtų būti Pilies uostelis. Šventosios uosto nepavadinčiau konkurentu ir ne tik dėl to, kad mus skiria nemenkas atstumas“, – tvirtino pašnekovas.
Išskiriamos kelios pagrindinės paslaugos, kurių tikimasi iš uostų. Atplaukę į bet kurį pasaulio uostą, buriuotojai pirmiausia pageidauja saugumo, gėlo vandens, kuris būtų patogiai pripildomas į jachtų talpyklas, bei elektros.
„Paskui jau eina visos kitos paslaugos – dušai, pirtys, savitarnos skalbykla, internetas“, – vardijo K.Taletas. Jis pastebėjo, kad kavinės nėra ta vieta, kur buriuotojai valgytų kelis kartus per dieną. Geriausiu atveju čia papietauja – pusryčius ir vakarienę jau gaminasi patys.
„Iš praktikos žinau, kad pirmas klausimas yra, kur būtų galima rasti parduotuvę. Dažnai nakvynės vietą keičiantys žmonės nori apžiūrėti ir apylinkes, ypač dviračiais. Todėl manome, kad prie uosto turi būti ir dviračių nuomos punktas. Kuršių nerijoje yra įrengti takai dviratininkams, traukos objektas – ir Jūrų muziejus“, – pasakojo „Klaipėdos jachtklubo“ direktorius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, konkurencijos nebus – kiekvienas uostelis turi ką pasiūlyti, tad svečių visiems pakaks. „Šventoji – labiau socialinis projektas, įrengus plaukiojančias prieplaukas, galėsime pasitikrinti, koks yra tikrasis poreikis“, – sakė pašnekovė. Dviejose plaukiojančiose prieplaukose bus ir vanduo, elektra, dušai.
Stovės istoriniai laivai
Klaipėdos miesto tarybos nariai neseniai sutarė dalį Pilies uosto krantinės skirti istoriniams miesto laivams. Jie esą atliktų daugiau pažintinę pramoginę funkciją, taptų traukos objektu turistams ir klaipėdiečiams.
Tačiau K.Taletas kol kas nesirengia planuoti tokios krantinės. Jis pramogautojams ketina pasiūlyti kitą atrakciją – seno krano apžiūrą. Istorinis kranas šiuo metu restauratorių prikeliamas naujam gyvenimui. „Jo negalima tapatinti su pasukamu tilteliu, bet jis yra marinistinio pažinimo objektas. Tokio tipo kranų niekur kitur Kuršių marių uosteliuose nėra“, – sakė pašnekovas.
Prie uosto ketinama įrengti nedidelę inkarų ir kitokių marinistinių vertybių ekspoziciją.
