Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prastesnius lenkų ir rusų mokyklų abiturientų laikyto lietuvių kalbos egzamino rezultatus politikai vertina skirtingai

Piketo akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Piketo akimirka
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė teigia, kad skirtumas tarp tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientų egzaminų rezultatų nėra esminis. Tuo metu Lietuvos lenkų rinkų akcijos (LLRA) atstovai kartoja, kad tautinių mažumų abiturientai suvienodinus lietuvių kalbos egzaminą yra diskriminuojami.

„Aš manau, kad to rezultatų skirtumo gal nesureikšminčiau. Galvočiau apie kitą medalio pusę – apskritai turime labai smarkiai dar pasidarbuoti suderinant egzaminų programas su dalykų programomis, staigmenų egzamine neturėtų būti“, – BNS trečiadienį sakė „darbietė“ A.Pitrėnienė.

Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė kiek prasčiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai, trečiadienį pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis.

LLRA frakcijos atstovas Juzefas Kvetkovskis irgi sako, kad išlaikiusiųjų dalis skiriasi nedaug, bet jis vis tiek įsitikinęs, kad suvienodintas egzaminas užkerta kelią daliai tautinių mažumų abiturientų įstoti į aukštąsias.

„Skirtumas maždaug keturių procentų, tai neblogai. Bet reikėtų dar žiūrėti, kaip išlaiko – koks procentas išlaiko 50–90 balų, kiek 90–100 balų gavo. Tai būtų jau šiek tiek gilesnė analizė“, – BNS sakė parlamentaras.

Šiemet pirmą kartą tautinių mažumų abiturientai laikė tokį pat egzaminą kaip ir lietuviai – tik jų darbai vertinti šiek tiek atlaidžiau. Palaipsniui numatoma atsisakyti ir vertinimo lengvatų.

Šiemet pirmą kartą tautinių mažumų abiturientai laikė tokį pat egzaminą kaip ir lietuviai – tik jų darbai vertinti šiek tiek atlaidžiau.

„Galima atsisakyti, jeigu norima, kad pusė mokinių neišlaikytų ir paskui neitų į aukštąsias mokyklas – jeigu tokios pozicijos laikomasi, tai tuomet nereikėtų lengvatų“, – dėstė J.Kvetkovskis, kuris taip pat yra Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna" pirmininkas.

Kito LLRA atstovo, Seimo pirmininkės pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, tautinių mažumų abiturientai turėjo nelygias sąlygas su lietuviais, nes pagal naują programą mokėsi tik kelerius metus.

„Nieko keisto – jei mes kalbame, kad vieni mokėsi dvylika metų ir gimtojoje aplinkoje, kiti gi turėjo mokytis aštuonerius metus, o pagal naują programą – dvejus metus, be abejo, galimybės įsisavinti, tuo labiau kad tai ne gimtoji kalba, nevienodos, tad rezultatai neišvengiamai turi būti blogesni“, – BNS sakė J.Narkevičius.

Anot jo, moksleiviai pagal pakeistą programą turi mokytis visus 12 metų, kad būtų galima įvesti vienodą egzaminą, nors „iš principo vienodai vertinti yra neįmanoma“.

„Manau, kad valstybė dar kartą parodė požiūrį į tautines mažumas, į lygias galimybes, ir akivaizdžiai lygios galimybės čia pažeidžiamos, nes sąlygos yra nelygios“, – sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min