„Turiu pasakyti, kad aš tikrai netikiu, kad tokia situacija gali būti Lietuvoje. Tas pesimizmas, kuris yra skleidžiamas, yra iš dalies perdėtas. Drąsiai galiu pasakyti, kad, jei mes tik gauname kokią nors informaciją, kad yra bent menkų požymių ta linkme, iškart aiškinamės, ar tai yra tiesa. Tikrai nebus niekam čia daromos jokios išimtys“, – teigė jis antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Premjero nuomone, reikėtų išsamiau ištirti, kuriose konkrečiai sferose, „lygiuose“ yra kyšininkaujama.
Taip A.Butkevičius kalbėjo apie antradienį pristatytus tyrimo rezultatus, pagal kuriuos, beveik du trečdaliai (63 proc.) responentų teigia, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai.
Premjeras savo ruožtu gyrėsi, kad ši Vyriausybė tikrai daug dėmesio skiria kovai su šešėliu: kontrabanda, „vokeliais“, nelegaliu darbu.
„Skaičiuojama, kad Lietuvoje sulaikoma 19 proc. tabako gaminių kontrabandos, kai ES vidurkis yra tik 6 proc.“, – sakė jis.
Premjeras žadėjo jau rudenį pateikti įstatymų projektus, pagal kuriuos būtų ribojami atsiskaitymai grynaisiais. Pasak jo, uždraudus daugiau nei 10 tūkst. litų įmokas vykdyti grynaisiais pinigais, turėtų smarkiai sumažėti šešėlinės ekonomikos mastai.
Įžvelgė geresnį gyvenimą
Per pusmetį, anot premjero, suspėta nemažai nuveikti gerinant ekonominę-socialinę situaciją šalyje.
„Laikomės principo dirbti atvirai. Pateikiame skaičiavimus, įtraukiame į svarstymus socialinius partnerius“, – gyrėsi premjeras.
Anot jo, geras pasiekimas, kad pramonės pasitikėjimo rodiklis vėl tapo teigiamas, o ir žmonės, teigia premjeras, jau mato galimybių daugiau uždirbti, investuoja.
Turiu pasakyti, kad aš tikrai netikiu, kad tokia situacija gali būti Lietuvoje.
„Auga žmonių lūkesčiai, didėja pasitikėjimas galimybėmis daugiau uždirbti, gauti daugiau pajamų, žmonės daugiau perka, investuoja privatūs asmenys. Tai svarbūs ekonominio namų ūkio atsigavimo, o, svarbiausia, pasitikėjimo ateitimi, ženklai“, – dėstė premjeras.
Renovacijai trūks darbininkų
Premjeras pasidžiaugė ir sėkmingai vykstančia renovacija. Pasak A.Butkevičiaus, statybos darbai vyksta tokiu mastu, kad greitai pritrūks darbininkų jiems dirbti.
„Duotas startas masinei daugiabučių renovacijai ir šilumos ūkio pertvarkai. Galiu įvardinti netgi keletą skaičių: beveik su visomis savivaldybėmis pasirašytos sutartys, jau vyksta statybos renovuojant 28 namus. Iš viso yra sutarčių dėl 818 namų renovacijos. Baigti tvirtinti projektai 56 namams“, – sakė premjeras.
Pasak jo, tam, kad būtų kam statybos darbus dirbti, daug kalbamasi su darbo biržomis, kad bedarbiai būtų perkvalifikuojami.
„Kai kuriose savivaldybėse gali net trūkti statybininkų“, – sakė jis.
Tebežada pigesnę šilumą
Pirmieji žingsniai, pasak A.Butkevičiaus, žengti ir mažinant šilumos kainas, pertvarkant šilumos ūkį. Premjero teigimu, priimti įstatymų pakeitimai ir šilumos ūkių pertvarkymas savivaldybėse ateityje leis šilumos kainas sumažinti iki 25 proc.
Piginti A.Butkevičius norėtų ir elektrą. Anot jo, įmanoma elektros kainą sumažinti 2,5 cento už kilovatvalandę.
„Yra ruošiama nacionalinė, strateginė šilumos ir elektros kogeneracinė pertvarkos programa. Paprasčiau pasakius, numatomas planas, kiek kurioje savivaldybėje reiktų papildomai skirti ES lėšų, norint pertvarkyti šilumos ūkius“, – aiškino jis.
Sėkmingai, pasak premjero, vyksta ir elektros jungčių tiesimo darbai su Švedija ir Lenkija.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad visi darbai vyksta pagal grafiką“, – teigė premjeras.
Kalbėdamas apie suskystintų dujų terminalo statybas, premjeras piktinosi, kad ankstesnė Vyriausybė čia nuveikė per mažai.
„Pajutome, kad buvo tam tikras sąstingis, tik dėl laivo pirkimo buvo sudaryta sutartis, o visi kiti klausimai kažkodėl buvo atidėliojami“, – kalbėjo jis.
Tačiau A.Butkevičius žada, kad dujų terminalas vis tiek bus baigtas 2014 m. gruodį.
Premjeras tebesilaiko plano, kad 2015 m. Lietuva bus pajėgi įvesti eurą.
Premjero nuomone, gerinant sąlygas verslui pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas. Jis leis investicinius projektus vykdyti greičiau. Be to, ateityje tikimasi sukurti investuotojams patogų Lietuvos žemėlapį, kuriama matytųsi, kur ir ką būtų galima nuveikti.
