Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Premjeras kreipėsi į generalinį prokurorą dėl R.Boreikos (atnaujinta 15.10 val.)

15min.lt konferencijoje Ministras pirmininkas Andrius Kubilius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ministras pirmininkas Andrius Kubilius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdo Boreikos šeima galimai užsiėmė neskaidriais sandoriais – tokią prielaidą padarė šalies premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė „Dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo tobulinimo“.

Komisijai įtarus R.Boreiką galimai neteisėtomis nusikalstamomis veikomis ir tarnybos piktnaudžiavimu, A.Kubilius trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

„Gavau komisijos išvadas, kuriose yra siūlymas kreiptis į Generalinę prokuratūrą, aš tai ir padariau. Tai siejama su neaiškumais, susijusiais su privačiu R.Boreikos šeimos turtu. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiek tiek stebina, kad R.Boreikos deklaracijų duomenys nėra vieši. Tokia išimtis yra taikoma tik operatyviniam darbuotojams. Nemanau, kad  R.Boreika turėtų pats sau taikyti tokias išimtis“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Įtarimų sukėlė šeimos turtas

Savo ruožtu premjero patarėjas, vadovavęs minėtai komisijai, Gintaras Kalinauskas pabrėžė, kad įtarimų komisijai sukėlė ne tik nedeklaruotos FNTT vadovo pajamos. „Ne vien tik dėl to (premjeras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą – 15min.lt). Įžvelgiame tam tikrų fiktyvių sandorių, sudarytų siekiant legalizuoti pajamas“, – žurnalistams sakė G.Kalinauskas.

Jis taip pat pridūrė, esą daug įtarimų sukėlė neseniai parduotas brangus turtas, įsigytas už vieną kainą, o po trejų metų parduotas septynis kartus brangiau. „Tai šeimos turtas. Pardavė patalpas Kaune. Tas turtas 2008 metais nedeklaruotas, tai abejonės, kurias prokuratūra turėtų išsiaiškinti“, – sakė A.Kubiliaus patarėjas.

Tyrimą atlikusios komisijos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad „tai ne tik gyvenamosios patalpos“.

Bylos skaidomos į epizodus

Pasak G.Kalinausko, teisėsaugos institucijos vadovas pagal  nustatytą tvarką tvirtina operatyvinės veiklos subjektų sąrašą, t. y. asmenų, dirbančių su informatoriais. Šių asmenų deklaracijos yra slaptos. „Mūsų duomenimis, R.Boreika įsirašė į tą įsakymą, pats jį patvirtino ir savo deklaracijos duomenis užslaptino, tokiu būdu pažeisdamas nustatytą tvarką, nes iš principo visų teisėsaugos įstaigų vadovai pagal įstatymą privalo viešai deklaruoti savo turtą ir pajamas“, – sakė G.Kalinauskas.

Jis sakė, kad premjero sudaryta komisija, nagrinėjusi ekonominių finansinių nuskaltimų tyrimų sistemą, nustatė, jog institucinė sąranga „yra ydinga ir tobulintina“.

„Akivaizdu, kad sistema neveikia, ji yra korupcinė, kurioje veikė ir Generalinės, ir apylinkių, apygardų prokuratūrų prokurorai. Tai akivaizdžiai matyti iš Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros ataiskaitų. Bylos vilkininamos, laukiama senaties terminų, skaidoma į epizodus, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – kalbėjo G.Kalinauskas.

Paklaustas, kiek bylų kasmet vilkinama, ministro pirmininko patarėjas atkreipė dėmesį į Valstybė kontrolės pastebėjimus. „Valstybės kontrolė pastebėjo, kad FNTT vidutiniškai per metus nustato iki 80 mln. litų nuslėptų mokesčių, bet žala kiekvienais metais į valstybės biudžetą yra atlyginama iki 7–8 mln. Dar daugiau, ta žala niekaip neparemta, jokiais juridiniais dokumentais. Tokius duomenis dukart tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybės kontrolė, jie nurodė keturis kartus mažesnes sumas – 2–3 mln. Akivaizdu, kad galimas ir dokumentų klastojimas. Kokiu pagrindu, sunku įvertinti ir pasakyti“, – kalbėjo G.Kalinauskas.

Analizavo kitų institucijų duomenis

Darbo grupė išnagrinėjo pateiktą Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausios tarnybinės etikos komisijos, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos departamento, FNTT pateiktą informaciją ir duomenis.

Komisija nustatė, kad R.Boreika nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus. 2008 m. buvo parduotos patalpos Kaune už 7 kartus didesnę kainą, nei jos buvo įsigytos 2004 m. Turtas nuosavybės teise daugiau kaip 3 metus priklausė sutuoktinei, todėl gautos pajamos nebuvo apmokestintos, tokiu būdu galėjo būti įteisintos kitos pajamos. Komisija siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl R.Boreikos veiksmų, siekiant nuslėpti galimai neteisėtas pajamas piktnaudžiaujant tarnyba ir traukiant save į asmenų sąrašą, kurių turto ir pajamų deklaracijos yra neviešos, ir tokiu būdu viešai nepateikė savo turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus, nors pagal savo pareigas privalėjo tai padaryti. Šiuose R.Boreikos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas), požymių.

Komisija atkreipė dėmesį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiklos ataskaitose nurodyti duomenys, tiriant PVM grobstymo atvejus, apie juridinių ir fizinių asmenų valstybei atlygintą žalą neatitinka tikrovės. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė, kad 2008 m. į valstybės biudžetą PVM grobstymo bylose žala buvo atlyginta –2,34 mln. Lt, o 2007 m. – 2,16 mln. Lt, tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nurodo, kad 2007 m. ikiteisminio tyrimo metu fiziniai ir juridiniais asmenys savo noru į valstybės biudžetą atlygino 9 mln. lt. žalą, o 2008 m. – 11 mln. lt žalą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Komisijai nepateikė dokumentų, įrodančių minėtos informacijos atitikimą tikrovei.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min