Ministras pirmininkas žurnalistams pabrėžė, kad dalykų dėstymas valstybine lietuvių kalba plečiamas atsižvelgiant į praktiką Europoje, įskaitant Lenkiją, kur tautinių mažumų atstovai dalį dalykų taip pat mokosi lenkiškai.
„Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kur lenkai už Lenkijos ribų turi švietimą (lenkų kalba) nuo darželio iki universiteto“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad už Lenkijos ribų gyvena 10 mln. lenkų, iš jų 200 tūkst. Lietuvoje, už Lenkijos ribų yra 160 mokyklų, kuriose mokoma lenkiškai, o Lietuvoje iš tų 160 mokyklų yra 100.
„Valstybinės kalbos mokymui mes taikome europinę praktiką tautinių mažumų mokyklose. Ta praktika taikoma ir Lenkijoje. Esu šiek tiek nustebęs, kai Lietuvos lenkų politikai skelbia garsias protesto akcijas pieš Lietuvoje pradedamą įgyvendinti valstybinės kalbos mokymo sistemą tautinių mažumų mokyklose“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjero teigimu, Lietuva ir toliau sudarys geras sąlygas tautinių mažumų švietimui. Jis priminė, kad mokinio krepšelis tautinių mažumų mokyklose numatomas 21 proc. didesnis nei lietuviškose mokyklose. Be to, Vyriausybė nusprendė, kad tautinių mažumų mokyklose klasėse galės mokytis ne mažiau kaip 10 moksleivių – anksčiau buvo 15. Tikimasi, kad šie neseniai priimti sprendimai padės išsaugoti tautinių mažumų mokyklas.
Apie streiką prakalbusius Lietuvos lenkų politikus premjeras paragino elgtis atsakingai, kad nenukentėtų vaikai.
„Diskutuoti galima apie viską, diskutuoti galima aštriai ir emocingai, bet dėl to neturi kentėti vaikai. Būtų gerai, kad ir tėvai, ir politikai suprastų savo atsakomybę už tai, kad ir lenkų ir kitų tautybių vaikai gautų tinkamą išsilavinimą Lietuvoje. Nėjimas į pamokas nėra tai, kas gali nekelti klausimo apie tėvų ir mokytojų atsakomybę“, – sakė ministras pirmininkas.
Lietuvos lenkų politikai penktadienį prie Prezidentūros organizuoja protesto akciją prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir numatoma po kelerių metų suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams ir lietuviams. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad analogiškos nuostatos valstybinės kalbos seniai atžvilgiu galioja daugumoje Europos šalių, įskaitant Lenkiją. Tikimasi, kad nauja tvarka padės tautinėms mažumoms geriau išmokti lietuvių kalbą, o tai palengvins darbo paieškas ir kitose gyvenimo srityse.
