„Galiu pasakyti, buvau šokiruotas (...) Ir šokiruotas buvau dėl to, kad, manau, yra perlenkta lazda“, – penktadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovas.
Jis teigė nenorįs kritikuoti teismų, bet, jo galva, skirta bauda prasilenkia su sveiku protu ir kelia nereikalingą įtampą visuomenėje.
Aš, aišku, negaliu daryti įtakos teismams ir negražu man einant tokias pareigas kritikuoti teismų, bet kai palygini kai kuriais kitais klausimais priimtus sprendimus ir matai, kokios yra sumos tų baudų, (...) manau, kad čia yra didžiulis lazdos perlenkimas.
„Aš, aišku, negaliu daryti įtakos teismams ir negražu man einant tokias pareigas kritikuoti teismų, bet kai palygini kai kuriais kitais klausimais priimtus sprendimus ir matai, kokios yra sumos tų baudų, (...) manau, kad čia perlenkta lazda, sukurta įtampa tarp tautinių mažumų žmonių. Manau, reikėtų vadovautis sveiku protu“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Teismo sprendimas nuimti nelegaliai pakabintas lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda.
A.Butkevičius penktadienį pranešė, kad kultūros viceministro vadovautos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas ir projektas dėl vardų, pavardžių rašymo lotyniškais rašmenimis Seimui turėtų būti pateikti pavasario sesijoje. Šiuo metu laukiama Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.
„Laukiu KT išaiškinimų. Kiek mane informavo kai kurie KT teisėjai, jau artimiausią mėnesį gali būti atsakymai. Turi būti aiškiai pasakyta, kas galima daryti, kaip turi būti daroma. Manau, kad čia yra per daug politikavimo, kuris tikrai neprisideda prie dviejų šalių santykių gerinimo“, – tvirtino premjeras.
Jis teigė, kad dabartinė valdančioji dauguma turi politinės valios išspręsti minėtus klausimus.
Premjero A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Tačiau Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuris leistų dvikalbes lenteles, iki šiol neranda pritarimo Vyriausybėje.
Praėjusių metų spalį Teisingumo ministerija kreipėsi į KT, prašydama išaiškinti ankstesnius nutarimus dėl pavardžių ir vardų rašymo.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę.
