Antradienį pasirašytu potvarkiu darbo grupės vadovu paskirtas sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas. Į ją taip pat įtraukti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Finansų, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinio turizmo departamento atstovai.
Darbo grupei pavesta koordinuoti pasirengimą valdyti galimus Ebolos hemoraginės karštligės atvejus Lietuvoje.
Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kilus Ebolos protrūkiui nuo šios ligos mirė apie 4,8 tūkst. žmonių, užsikrėtusiųjų yra dar per 13 tūkstančių.
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, kitų primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebolos virusai. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Sudane.
Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberia odą, parausta akys, palaipsniui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas, vystosi kepenų, inkstų ir kitų organų funkcijos nepakankamumas. 50-90 proc. ligonių miršta.
Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kilus Ebolos protrūkiui nuo šios ligos mirė apie 4,8 tūkst. žmonių, užsikrėtusiųjų yra dar per 13 tūkstančių.
Viruso židiniai nustatyti aštuoniose Afrikos valstybėse, smarkiausiai nukentėjo Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė.
