„Siekiant palaikyti lietuviško kaimo gyvybiškumą negalima ignoruoti smulkiųjų ūkių. Todėl privalome diferencijuoti kaimo politiką, atkreipdami dėmesį ne tik į stambiuosius ūkius, bet ir į mažus ūkius kaip į labai svarbų elementą, leidžiantį kaimui išlikti gyvam“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad kaimas turi išlikti orus ir sugebėti save išlaikyti, kurti darbo vietas, siekti, kad žmonės pasiliktų kaime ir neišvažiuotų gyventi į miestą ar į užsienį. O tam, pasak prezidentės, labai svarbu bendruomeniškumas, pilietiškumas ir pasitikėjimo ryšio tarp žmonių kūrimas. „Dargužių kaimas yra puikus bendruomeniškumo ir gerosios iniciatyvos pavyzdys, kai vienas ūkis suburia žmones ir visą kaimą sutelkia į bendrą darbą“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Susitikimo dalyviai paminėjo, kad jaunieji ūkininkai negali pasinaudoti parama, skirta ūkiams įkurti dėl reikalavimo, turėti ne mažiau kaip 12 hektarų žemės, nes dažniausiai pradedantieji ūkininkai tiek žemės įsigyti negali dėl didelės jos kainos, o bankai neteikia kreditų. Taip pat parama, skiriama ūkininkams pagal Europos kaimo plėtros programą, nenumato galimybės remti smulkiuosius ūkius.
Pasak šalies vadovės, būtina supaprastinti paramos teikimo pradedantiesiems ūkininkams reikalavimus, kad ši parama būtų prieinama ir jauniems bei iniciatyviems smulkiesiems ūkininkams.
Prezidentės teigimu, taip pat turėtų būti labiau skatinamas ūkių gaivinimas saugomose teritorijose, kur nyksta ūkininkavimas. Taip ne tik būtų suteikiama nauda kaimui, bet ir puoselėjama gamta, o tokios vietos taptų patraukliais traukos centrais lankytojams. D.Grybauskaitė paskatino kaimo žmones nebijoti imtis iniciatyvos, ieškoti naujų galimybių ir idėjų, būti aktyviems ir išradingiems bei atrasti tą savo veiklos sritį, kuri yra paklausi ir skatina jų verslo plėtrą.
