Prezidentė su senatoriais taip pat kalbėjo apie konkrečius žingsnius stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą.
Pasak prezidentės, Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę visos Europos saugumo sistemai. Labai svarbu, kad Vakarų valstybės laikytųsi bendros pozicijos ir ieškotų bendrų priemonių Ukrainoje susidariusiai situacijai spręsti. Rusija nebesilaiko jokių tarptautinių susitarimų ir toliau eskaluoja konfliktą, todėl būtinas vieningas tarptautinės bendruomenės atsakas.
Siūlo bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje
Šalies vadovė akcentavo, kad ES ir toliau turi laikytis principinės pozicijos dėl Asociacijos sutarčių pasirašymo su Gruzija ir Moldova ir laisvosios prekybos sutarties pasirašymo su Ukraina.
Lietuva jau ėmėsi konkrečių veiksmų stiprindama savo saugumą. Kovo pabaigoje šalies politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020 metų padidinti finansavimą krašto gynybai iki 2 proc. BVP, taip pat rengiamos karinės pratybos, ieškoma būdų efektyviau atremti informacinį Rusijos puolimą. NATO sąjungininkai Baltijos regione sustiprino oro policijos misiją.
Prezidentė su senatoriais taip pat aptarė būdus dar labiau sustiprinti Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip energetika. Kalbėta apie galimybę ES šalims palengvinti suskystintų gamtinių dujų importą iš JAV. Tai ypač svarbu ES siekiant kuo labiau diversifikuoti energetikos išteklius ir sumažinti energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Kalbėta ir apie galimybes bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje.
Šalies vadovė akcentavo, kad ES ir toliau turi laikytis principinės pozicijos dėl Asociacijos sutarčių pasirašymo su Gruzija ir Moldova ir laisvosios prekybos sutarties pasirašymo su Ukraina. Šios sutartys turi būti pasirašytos kuo greičiau.
