„Prezidentė atvirai ir aiškiai išdėstė ES poziciją, ir Lietuvos poziciją, kuri sutampa su ES pozicija, dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, dėl spaudos laisvės, dėl politinių organizacijų laisvės, politinių judėjimų registravimo. Tai yra tos problemos, kurios jau ne sykį buvo kartotos ir iš europinių tribūnų, ir iš Lietuvos, jos buvo ir šį kartą atvirai, be užuolankų įvardytos“, – po beveik dvi valandas trukusio susitikimo žurnalistams sakė D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys.
Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar buvo kalbėta apie konkrečius opozicionierių dingimų, žmonių žūčių ir pan. atvejus. „Buvo kalbėta bendrais bruožais apie žmogaus teisių padėtį, apie situaciją, kuri susijusi su demokratijos problemomis. Dalis pokalbio vyko tet-a-tet, todėl negaliu pasakyti, kas toje dalyje vyko“, – paklaustas, ar prezidentai šnekėjo apie mįslingą karininko Arvydo Pociūno žūtį Baltarusijoje, sakė L.Balsys.
Dėmesys – ekonomikai ir kultūrai
Pokalbyje daug dėmesio buvo skiriama ekonominiam, kultūriniam, energetiniam bendradarbiavimui. „Trumpai apibendrinus, kaip per delegacijų susitikimą pasakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, šis susitikimas ir šis vizitas yra gera pradžia, kuri gali peraugti į glaudesnius ekonominius ir kultūrinius santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – sakė L.Balsys.
D.Grybauskaitė ir A.Lukašenka taip pat aptarė ES Rytų partnerystės programą, į kurią Baltarusija yra formaliai kviečiama.
Taip pat prezidentai kalbėjo apie abiejų šalių planus statyti atomines jėgaines. „Konkrečios detalės nebuvo detalizuojamos, A.Lukašenka papasakojo apie savo šalies planus, išdėstė argumentus, kodėl vienoje, o ne kitoje vietoje elektrinė turėtų būti statoma. Prezidentė D.Grybauskaitė taip pat pasidalino informacija apie Lietuvoje planuojamą statyti jėgainę“, – teigė L.Balsys.
„Buvo pabrėžta iš prezidentės D.Grybauskaitės pusės, o prezidentas A.Lukašenka irgi pritarė tai minčiai, kad ekonominis bendradarbiavimas, kultūrinis bendradarbiavimas, pasienio žmonių bendradarbiavimas (kaimyninėms valstybėms) yra itin svarbus“, – kalbėjo D.Grybauskaitės atstovas. Anot jo, prezidentai sutarė, kad pasienio gyventojams turėtų būti taikomas palengvintas vizų režimas.
Pokalbyje taip pat užsiminta apie bendro abiejų šalių logistikos centro plėtrą, taip pat aktyvesnį Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo panaudojimą galimam naftos eksportui ir importui.
D.Grybauskaitė padėkojo A.Lukašenkai už Lietuvos paveldo saugojimą – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaimų, pilių priežiūrą, renovaciją.
