Pataisomis siūloma riboti vaikų iki trejų metų amžiaus patekimą į globos namus. Jie į globos institucijas patektų tik išskirtiniais atvejais, kai yra būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga, taip pat jei vaiko šeima negali užtikrinti tinkamos globos, o bendruomeninės paslaugos savivaldybėje nėra išplėtotos, sakoma Prezidentūros pranešime.
Pataisos taip pat numato griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki penkerių ir daugiau metų, o tai esą yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.
Laikinoji globa visiems vaikams galės tęstis tik iki 12 mėnesių. Po to jiems turės būti nustatoma nuolatinė globa šeimose ar šeimynose.
„Vaikai turi augti šeimose. Būtina pasirūpinti, kad mūsų mažiausiųjų interesai būtų apginti ir jie turėtų kuo daugiau galimybių gyventi šeimos aplinkoje. Lietuva turi atsisakyti sovietmečio palikimo ir realiai mažinti įstaigose globojamų vaikų skaičių“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.
Pasak prezidentės patarėjos ekonominės ir socialinės politikos klausimais Giedrės Kaminskaitės–Salters, laikinoji globa visiems vaikams galės tęstis tik iki 12 mėnesių. Po to jiems turės būti nustatoma nuolatinė globa šeimose ar šeimynose.
„Pagrindinis įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad kuo mažiau vaikų būtų imama į globos namus. Dabar Lietuvoje yra susidaręs uždaras ratas: vaikai imami į globos namus, jie globos namuose užsilieka kartais iki penkerių metų, o tai jau riboja to vaiko patekimą į šeimą ar į šeimyną. Tikimasi, kad dėl šito įstatymo pataisų vaiko teisių apsaugos skyriai prie savivaldybių bus įpareigoti ir skatinami sudaryti sąlygas dėl vaiko globos šeimose ar šeimynose“, – žurnalistams sakė G.Kaminskaitė–Salters.
Šalyje veikia daugiau nei 100 vaikų globos institucijų, o tai neatitinka tarptautinės praktikos.
Pasak jos, visa esama infrastruktūra, susijusi su vaikų globa, turi būti perorganizuojama, siekiant didinti šeimose ir šeimynose augančių vaikų skaičių.
„Aš šitą įstatymą apibūdinčiau kaip skėtį: jis yra gan bendras, jame nurodoma, kad turės eiti po to visi atitinkami reglamentai ir įstatymų pakeitimai, kurie visus pasekminius teisinius dalykus išspręs. Šiomis įstatymo pataisomis yra nustatomi pagrindiniai principai ir laikas – iki 2016 metų liepos – visam tam mechanizmui užvesti“, – sakė G.Kaminskaitė–Salters.
Šalyje veikia daugiau nei 100 vaikų globos institucijų, o tai neatitinka tarptautinės praktikos, pabrėžiama Prezidentūros pranešime.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių.
Iš viso šalyje yra apie 10 tūkst. vaikų, likusių be tėvų globos. 2013 m. pabaigoje beveik 60 proc. iš jų augo globėjų šeimose, 37 proc. – institucijose, likusieji – šeimynose.
Pasak prezidentės patarėjos, nesitikima, kad ši situacija pasikeis tik priėmus pataisas, tačiau svarbu įgyvendinti principą, kad vaikas turi augti šeimoje arba šeimynoje.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač vaikų iki trejų metų amžiaus.
