Prezidentės teigimu, dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos. Ypač svarbiomis šalies vadovė vadina pataisas, kuriomis sprendžiamos užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.
Pilietybės įstatymas, pasak pezidentės, grąžinamas Seimui svarstyti iš naujo dėl kelių Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė ES bei NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, ratas.
Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas, kad dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu, patvirtino ir konstitucinės teisės bei žmogaus teisių ekspertai.
„Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu – keičiant pačią Konstituciją“, – teigia prezidentė.
Pasak šalies vadovės, spręsdami dvigubos pilietybės klausimą, ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti emigracijos mastui, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai.
Papildyta 17.05 val. Dėl nepasirašyto įstatymo apgailestauja pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Ji viliasi, kad parlamentarai veto atmes.
„Labai gaila, kad prezidentė tai padarė, – ketvirtadienį BNS sakė V.Bandis. – Tikiuosi, kad Seimas dar kartą patvirtins savo anksčiau priimtą įstatymą.“
Ji V.Bandis tvirtino, kad Konstitucijoje sakoma, jog dviguba pilietybė leidžiama atskirais atvejais, o būtent tokie atvejai ir būtų leidimas ES ir NATO valstybių piliečiams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Tuo tarpu eimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad jo nenustebino toks prezidentės sprendimas – esą visuomet buvo abejonių dėl priimtų įstatymo normų.S.Šedbaras kaip variantą iš susidariusios padėties siūlo rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo – galbūt kartu su 2012 m. Seimo rinkimais.
„Nematau čia ypatingos tragedijos kaip komitetui, kaip Seimui, bet išeivija, jaunimas šią žinią, be abejo, sutiks nelabai džiugiai“, – žiniasklaidai teigė S.Šedbaras.
Anot jo, dar nepriėmus įstatymo parlamente komitetas svarstė variantus, kad šis teisės aktas gali būti grąžintas Seimui.
