„Mažiausiai tai kelia nuostabą ir nusivylimą. Tuo metu, kai yra neišvengiamai būtina neatidėliotinai galvoti apie valstybės apgynimą nuo purvinos propagandos ir dezinformacijos, Seime, deja, nebuvo išreikštas noras net diskutuoti apie galimas priemones šiai propagandai įveikti. Pataisų poreikis tikrai neišnyko, tik sustiprėjo, matant, kaip lengvai yra teršiama žmonių sąmonė ir kaip greitai pakankamai pigiomis priemonėmis galima valdyti žmonių protus“, – laidoje „Pozicija“ sakė R. Svetikaitė.
Akivaizdu, kad dezinformacijai, propagandai ir smegenų plovimui negali būti taikomi informacijos laisvės standartai“, – kalbėjo R. Svetikaitė
Prezidentės patarėja tiems, kurie mano, kad įvairūs draudimai dėl informacijos sklaidos taikomos tik diktatūros režimuose, atsakė remdamasi Konstitucija.
„Mūsų aukščiausias įstatymas, Konstitucija, sako, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, kokiais Konstitucija laiko diskriminacijos, prievartos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją. Akivaizdu, kad dezinformacijai, propagandai ir smegenų plovimui negali būti taikomi informacijos laisvės standartai“, – kalbėjo ji.
R. Svetikaitė pabrėžė, kad kovai su propaganda yra įvairių būdų, tačiau, anot jos, tai daryti būtina ir būtų absurdiška teigti, kad kova su propaganda neatitinka Europos Sąjungos praktikos.
„Taigi kol kas galime daryti išvadą, kad Lietuvos informacinė erdvė nėra apginama arba menkai apginama nuo tos propagandos ir dezinformacijos, yra agresyviai puolama. Delsimas imtis efektyvių informacinių saugumo ginklų veikia ne valstybės naudai“, – kalbėjo prezidentės patarėja.
