Ministerija šįmet paskelbė konkursą siūlyti idėjas dėl bendros valstybės vadovų laidojimo vietos ir A.Brazausko kapavietės sutvarkymo. Pagrindiniai konkurso reikalavimai – prezidentų panteono sutvarkymo idėjos originalumas ir reprezentatyvumas valstybės požiūriu bei A.Brazausko kapavietės sutvarkymo meninė vertė.
Pasiūlymus konkursui reikia pateikti iki vasario 10 dienos, o juos įvertinusi Kultūros ministerijos patvirtinta komisija vasario pabaigoje turėtų paskelbti nugalėtojus.
Konkurso laimėtojams numatoma skirti apdovanojimus: pirmosios vietos laimėtojui bus skiriama 10 tūkst. Lt premija, antrosios – 8 tūkst. Lt, trečiosios – 5 tūkst. Lt.
Konkurso laimėtojo pasiūlytą variantą vėliau numatoma įgyvendinti.
Svarstymų apie prezidentų laidojimo vietą būta atkūrus nepriklausomybę, tuomet kalbėta apie Rasų kapines. Bet Rasų kapinės jau yra visiškai susiformavusios. Manau, nėra reikalo tokiose istorinėse kapinėse įrengti naujų kapų.Konkursą kuruojanti Architektų sąjungos administracijos direktorė Daiva Sinkevičienė teigė, kad kol kas didelio susidomėjimo konkursu nesulaukta – yra vos du dalyviai.
Svarbiausia – idėja
Valstybės vadovų laidojimo vietą numatoma įrengti Antakalnio kapinėse, Nepriklausomybės Akto signatarams suprojektuotame kapaviečių kvartale-memoriale, greta Sausio 13-osios aukų atminimo memorialo. Bendra valstybės vadovų laidojimo vieta yra numatyta apatinėje kvartalo terasoje.
Kultūros paveldo departamento valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė teigė, jog tvarkant šią vietą planuota laidoti tik signatarus, tačiau vėliau nuspręsta joje laidoti ir prezidentus.
„Šis konkursas ir įpareigos tą vietą sutvarkyti. Nemanyčiau, kad reikia kokio nors ypatingo meninio sprendimo. Tiesiog reikėtų pagarbiai padaryti. Svarbiausia šiame konkurse yra idėja, mintis, čia nėra jokių sudėtingų brėžinių“, – sakė A.Vyšniauskienė.
Anot jos, idėjos įgyvendinimas neturėtų būti itin brangus, tačiau konkreti sąmata paaiškės tik išrinkus geriausią projektą ir įvertinus poreikius jam įgyvendinti.
Antakalnio kapinės buvo įkurtos 1809 metais. Iš pradžių jose buvo ketverios atskiros kapinės: pasauliečiams, kariams, našlaičiams ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviams laidoti, vėliau susiformavo vientisos kapinės. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti nusipelnę visuomenei žmonės.
Tarpukario prezidentų kapai
Tarpukario Lietuvos prezidentai yra palaidoti skirtingose vietose: Antano Smetonos palaikai palaidoti JAV Ohajo valstijos Chardono miesto „All Souls“ kapinėse; Aleksandras Stulginskis palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse; urna su Kazio Griniaus palaikais palaidota Kazlų Rūdos savivaldybėje, Mondžgirėje, netoli tėviškės Selemos Būdos kaimo.
