„Mes turėtume kalbėti apie civilinę, vieningą, nuolat veikiančią krizių valdymo sistemą Lietuvoje, kuri turėjo savo užuomazgų stadijas, kurią mes netinkamai prieš kažkiek metų išardėme“, – Žinių radijui antradienį sakė K.Budrys.
„Kad būtume aiškūs savo sprendimuose, greiti, aštrūs ir kad kitą kartą nekrūpčiotume ir nesidairytume per petį“, – pridūrė jis.
Prezidentės patarėjo teigimu, civilių gelbėjimo jūroje operacijas Lietuvos kaimynėse – Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – atlieka arba sienos apsaugos tarnybos, arba specialiai tam tikslui įsteigti centrai. Pasak K.Budrio, Karinės jūrų pajėgos civilių gelbėjimo jūroje funkciją atlieka Latvijoje, bet tik todėl, kad Karinės jūrų pajėgos Latvijoje vykdo ir sienos apsaugą.
„Akivaizdu, kad tai yra civilio pobūdžio funkcija, kad tai yra kariuomenei nebūdinga funkcija“, – kalbėjo K.Budrys.
Diskusija dėl gelbėjimo operacijos koordinavimo kilo, kai gegužės 16 dieną skrisdamas virš Baltijos jūros dingo iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
