Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (nuotraukos)

„Lietuva ir kūryba – tai vienareikšmiai žodžiai“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš įteikdama prestižinius apdovanojimus.

Anot jos, simboliška, kad kasmet Vasario 16-ąją pagerbiami Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

„Du dalykai – laisvė ir kūryba – yra neįkainojami, neišmatuojami, neaprėpiami. Jie būtini mūsų tautos ir piliečių bendruomenės visaverčiam buvimui pasaulyje. Būtini, kad galėtume jaustis orūs ir stiprūs“, – sakė valstybės vadovė.

Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jų laureatai paskelbiami gruodį, o pačios premijos iškilmingai įteikiamos Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.Ji priminė, kad mūsų šalyje kultūra būdavo puoselėjama net nutrūkus valstybingumo gijai. „Galima užgniaužti politines laisves ir brutaliai neigti tautos teisę į valstybingumą. Tačiau net ir juodžiausioje tamsoje nuolat ruseno tai, kas mums svarbiausia. Kildavo idėjos, telkiančios žmones žygiams į laisvę“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė atkreipė dėmesį, kad jau 20 metų, „kai mūsų kūrybinės galios nebėra varžomos: nebėra cenzūros, privalomų reveransų sisteminiam absurdui, nereikia slapstytis ir bijoti“.

Apie anksčiau galiojusią cenzūrą priminė ir kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Jis apgailestavo, kad sovietmečiu užgniaužta daug idėjų, stalčiuose sudūlėjo daug kūrinių.

„Cenzūros dabar tai tikrai nebėr. Nebėr. Buvo prie bolševiko, o prie kapitalo – nebėr. Dabar tiesiog – laisvė. Nori parodo, ką iškerpa truputį. Klumpantį ant laiptų dešimt kartų parodo, būtinai juokas už kadro. Permontuoja iš pabaigos į pradžią. Jei nėra fakto, palieka tik komentarą pagal „teisėtus“ kažkieno lūkesčius“, – laisvės padarinius vardijo ministras.

Žvelgdamas į premijos laureatus jis sakė, kad jų asmenyje šiandien pagerbiame „visus, šokančius, vaidinančius, muzikuojančius, mąstančius ir dvejojančius“.

„Šiandien pagerbiame šešis, mažą būrelį iš daugelio kūrėjo, stovinčių dirbtuvėse prie molbertų, kuriančių filmus už juokingai mažas sumas, rašančius knygas už apgailėtinus honorarus“, – kalbėjo R.Vilkaitis.

Jis ragino kurti „be ilgalaikės kažin kokios strategijos, kurią turėtų kažin kas parašyti“, bei pabrėžė, kad aukščiausias kultūros kriterijus yra tiesos sakymas.

Prestižinės premijos praėjusių metų pabaigoje skirtos režisieriams Almantui Grikevičiui ir Jonui Rimgaudui Jurašui, fotografui Romualdui Rakauskui, dailėtyrininkei, architektei Marijai Matušakaitei, rašytojai Ramutei Skučaitei ir aktoriui Rolandui Kazlui.

A.Grikevičiui premija suteikta už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą, J.R.Jurašui – už moderniosios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą.

R.Rakauskas laureatu tapo už fotografijos meno poetinį įtaigumą, o M.Matuškaitė – už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas“.

R.Skučaitę nuspręsta apdovanoti už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą, R.Kazlą – už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį principingumą.

Kultūros ir meno premija siekia 800 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio, arba 104 tūkst. litų. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš 33 įvairių organizacijų rekomenduotų kandidatų atrinko 14 kultūros ir meno kūrėjų, iš kurių išrinktas minėtas šešetas.

Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jų laureatai paskelbiami gruodį, o pačios premijos iškilmingai įteikiamos Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.