-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2010 11 21

Prie Radviliškio pirmą kartą Lietuvos istorijoje atgimė Nepriklausomybės kovų su bermontininkais akimirkos (nuotraukos)

Šis mūšis su bermontininkais, greta Radviliškio įvykęs 1919 m. lapkričio 21 d., kartais vadinamas „mūšiu, pakeitusiu Lietuvos istoriją“. Minint mūšio 91-ąsias metines, Radviliškio pakraštyje sekmadienį Lietuvos kariai vėl „susikovė“ su jungtine rusų-vokiečių kariuomene, vadovaujama generolo Pavelo Bermonto-Avalovo.
Mūšio inscenizacijos akimirka
Mūšio inscenizacijos akimirka / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Renginyje greta senojo Radviliškio malūno dalyvavo karo istorijos rekonstruktorių klubai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, kitų šalių. Renginio organizatoriai teigia, kad Radviliškio mūšio su bermontininkais atkūrimas buvo pirmoji Lietuvos nepriklausomybės kovų rekonstrukcija.

Mūšio rekonstrukciją planuota surengti pernai - minint jo 90-ąsias metines. Tačiau finansų trūkumas privertė šią idėją atidėti. Šiemet, gavus finansavimą, įdėja buvo įyvendinta. Maža to, rekonstrukcijos organizatorių pastangomis taip pat kūriamas dokumentinis filmas apie 1919 metų kovas dėl Nepriklausomybės, kuriose dalyvavo ką tik atsikūrusios Lietuvos kariuomenė.

Pagrindinis filmo akcentas - mūšis prie Radviliškio. Per kautynes greta Radviliškio, pasak vieno iš dokumentinio filmo kūrėjų, projekto konsultanto ir neoficialaus filmo scenarijaus autoriaus Alvydo Tamošiūno, pasižymėjo Europos parlamento nario Vytauto Landsbergio tėvas, tuomet - artilerijos kapitonas Vytautas Landsbergis Žemkalnis.

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas teigia, kad įvykiuose prie Radviliškio dalyvavo ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dėdė Edvardas Adamkavičius. Tuomet jis buvo pulkininkas leitenantas.

Bermontininkais vadinama jungtinė rusu-vokiečių kariuomenė, kuriai vadovavo rusų generolas Pavelas Bermontas-Avalovas. Iš pradžių ši kariuomenė, suformuota Vokietijoje iš rusų, paimtų į nelaisvę Pirmojo pasaulinio karo laukuose, ir vokiečių savanorių, deklaravo kovojanti prieš bolševikus. Tačiau jau netrukus bermontininkai pabandė užimti Baltijos šalis.

Vokiečių apginkluota maždaug 10 tūkst. karių armija užėmė Rygą, Lietuvoje bermontininkams pavyko užimti Šiaulius, Biržus, Radviliškį.

Mūšyje ties Radviliškiu bermontininkai patyrė skaudų pralaimėjimą, Lietuvos kariuomenė pradėjo atsiiminėti užimtus miestus. Vien prie Radviliškio į lietuvių rankas kaip karo trofėjai pateko patrankos, lėktuvai, automobiliai, šarvuotis, kulkosvaidžiai, šautuvai ir šaudmenys.

Tuo pat metu bermontininkus pradėjo spausti ir latviai. Įsikišus vakarų valstybėms, Baltijos šalys bermontininkų likučiams leido pasitraukti į Prūsiją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius