Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prie Radviliškio pirmą kartą Lietuvos istorijoje atgimė Nepriklausomybės kovų su bermontininkais akimirkos (nuotraukos)

Mūšio inscenizacijos akimirka
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Mūšio inscenizacijos akimirka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šis mūšis su bermontininkais, greta Radviliškio įvykęs 1919 m. lapkričio 21 d., kartais vadinamas „mūšiu, pakeitusiu Lietuvos istoriją“. Minint mūšio 91-ąsias metines, Radviliškio pakraštyje sekmadienį Lietuvos kariai vėl „susikovė“ su jungtine rusų-vokiečių kariuomene, vadovaujama generolo Pavelo Bermonto-Avalovo.

Renginyje greta senojo Radviliškio malūno dalyvavo karo istorijos rekonstruktorių klubai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, kitų šalių. Renginio organizatoriai teigia, kad Radviliškio mūšio su bermontininkais atkūrimas buvo pirmoji Lietuvos nepriklausomybės kovų rekonstrukcija.

Mūšio rekonstrukciją planuota surengti pernai - minint jo 90-ąsias metines. Tačiau finansų trūkumas privertė šią idėją atidėti. Šiemet, gavus finansavimą, įdėja buvo įyvendinta. Maža to, rekonstrukcijos organizatorių pastangomis taip pat kūriamas dokumentinis filmas apie 1919 metų kovas dėl Nepriklausomybės, kuriose dalyvavo ką tik atsikūrusios Lietuvos kariuomenė.

Pagrindinis filmo akcentas - mūšis prie Radviliškio. Per kautynes greta Radviliškio, pasak vieno iš dokumentinio filmo kūrėjų, projekto konsultanto ir neoficialaus filmo scenarijaus autoriaus Alvydo Tamošiūno, pasižymėjo Europos parlamento nario Vytauto Landsbergio tėvas, tuomet - artilerijos kapitonas Vytautas Landsbergis Žemkalnis.

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas teigia, kad įvykiuose prie Radviliškio dalyvavo ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dėdė Edvardas Adamkavičius. Tuomet jis buvo pulkininkas leitenantas.

Bermontininkais vadinama jungtinė rusu-vokiečių kariuomenė, kuriai vadovavo rusų generolas Pavelas Bermontas-Avalovas. Iš pradžių ši kariuomenė, suformuota Vokietijoje iš rusų, paimtų į nelaisvę Pirmojo pasaulinio karo laukuose, ir vokiečių savanorių, deklaravo kovojanti prieš bolševikus. Tačiau jau netrukus bermontininkai pabandė užimti Baltijos šalis.

Vokiečių apginkluota maždaug 10 tūkst. karių armija užėmė Rygą, Lietuvoje bermontininkams pavyko užimti Šiaulius, Biržus, Radviliškį.

Mūšyje ties Radviliškiu bermontininkai patyrė skaudų pralaimėjimą, Lietuvos kariuomenė pradėjo atsiiminėti užimtus miestus. Vien prie Radviliškio į lietuvių rankas kaip karo trofėjai pateko patrankos, lėktuvai, automobiliai, šarvuotis, kulkosvaidžiai, šautuvai ir šaudmenys.

Tuo pat metu bermontininkus pradėjo spausti ir latviai. Įsikišus vakarų valstybėms, Baltijos šalys bermontininkų likučiams leido pasitraukti į Prūsiją.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min