Vyriausybė dar sykį įrodė, kad su krize kovojančio premjero Andriaus Kubiliaus raginimai veržtis diržus jai negalioja. Visuotinio taupymo laikais ji rado pinigų kai kuriems darbuotojams išmokėti vadinamąjį tryliktą atlyginimą. Tai mokesčių mokėtojams kainavo papildomus 103 tūkst. litų.
Vos spėjo
Įsakymus dėl premijų V.Sarapinas pradėjo pasirašinėti gruodžio 2-ą dieną, kai Vyriausybės vadovo poste paskutines dienas skaičiavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Ant dalies šių dokumentų kanclerio parašai padėti ir valdžios pasikeitimo dieną – gruodžio 9-ąją, kai prie Vyriausybės vairo stojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis A.Kubilius. Naujojo premjero raginimai taupyti ir solidariai kęsti ekonominį nuosmukį nesustabdė V.Sarapino, jis ir toliau pasirašinėjo įsakymus dėl darbuotojų premijavimo.
Paskutiniai dokumentai dėl premijų buvo parengti ir pasirašyti gruodžio 12-ąją, penktadienį. Iškart po savaitgalio į posėdį susirinkęs ministrų kabinetas priėmė protokolinį nutarimą, skelbiantį, kad 2008 metais vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš valstybės ar savivaldybių institucijų sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos.
Vyriausybėje išmokas gavo ne visi, jos skirtos tik 25 iš 267 tarnautojų. Tai sukėlė priedų negavusių tarnautojų pyktį. Tačiau po šio nutarimo daugiau priedų mokėti nebebuvo galima.
V.Sarapinas negalėjo nežinoti, kad ministrų kabinetas netrukus neleis tarnautojams mokėti tryliktųjų algų. Apie tai kanclerio pasiteirauti nepavyko. Jis nuo šio pirmadienio atostogauja ir į telefono skambučius neatsiliepia.
Spręs premjeras
Vyriausybės vadovas A.Kubilius kaltę dėl taupymo metu išmokėtų premijų suvertė V.Sarapinui, esą viską dariusiam jam už nugaros.
„Tiesą sakant, apie tokį kanceliarijos vadovo sprendimą aš nieko nežinojau, nors, kaip atrodo, jis baigė tokius sprendimus priimti ir tuo metu, kai jau aš buvau paskirtas ministru pirmininku. Tą situaciją analizuosime ir tokie veiksmai man atrodo tikrai netinkami“, – aiškino premjeras.
V.Sarapinas negalėjo nežinoti, kad ministrų kabinetas netrukus neleis tarnautojams mokėti tryliktųjų algų. Apie tai kanclerio pasiteirauti nepavyko.
A.Kubilius nepaminėjo, kokių priemonių imsis prieš V.Sarapiną, kuris laukia, kada bus paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Indijoje. Lietuvos atstovybė šioje šalyje tik steigiama, be to, neatmetama galimybė, kad šį procesą gali pristabdyti pinigų stygius.
Tai turės nuspręsti Seimo Užsienio reikalų komitetas. Jo pirmininkas TS-LKD atstovas Audronius Ažubalis LŽ tvirtino, kad ne komiteto reikalas spręsti, ar taip pasielgęs kancleris yra tinkamas tapti ambasadoriumi.
„Teikimą vykdo Užsienio reikalų ministerija, o premjeras, kaip ministrų kabineto vadovas, turi vertinti šį dalyką. Man sunku ką nors sakyti, kai nežinau to vertinimo“, – aiškino A.Ažubalis. Jis pridūrė, kad pirmiausia kandidatūrą teikiančios institucijos turi nuspręsti, ar ji tinkama.
Yra kuo pakeisti
Neabejojama, kad V.Sarapiną Vyriausybės kanclerio poste pakeis dabartinis Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Deividas Matulionis. Premjeras A.Kubilius yra atvirai pareiškęs, kad būtent šį karjeros diplomatą mato naujuoju Vyriausybės kanceliarijos vadovu.
Su D.Matulioniu konservatorių vadovas yra dirbęs ir anksčiau – 1999 ir 2000 metais, kai A.Kubilius pirmą kartą vadovavo Ministrų kabinetui, jis buvo premjero patarėjas užsienio politikos klausimais.
Tam, kad užimtų kanclerio postą, D.Matulioniui reikės dalyvauti konkurse ir nugalėti kitus pretendentus, jei tokių atsiras. Kol kas toks konkursas neskelbiamas, nes šioje kėdėje vis dar sėdi V.Sarapinas.
Dabartinis kancleris postą paliks tik tada, kai paaiškės tolesnės jo karjeros perspektyvos. Teigiama, kad šio klausimo Seimo Užsienio reikalų komitetas gali imtis jau kitą savaitę. Siūlymo V.Sarapiną skirti ambasadoriumi Indijoje komitetas iš diplomatinės žinybos dar nėra gavęs.
