Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laisvės alėjos „stiklainio“ istorijoje aiškėja pirmieji kaltininkai

Pastato Laisvės alėjos rekonstrukciją nagrinėjanti komisija jau dabar atskleidė kai kurių tarnautojų klaidas. Tačiau verdiktas bus priimtas tik balandį.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pastato Laisvės alėjos rekonstrukciją nagrinėjanti komisija jau dabar atskleidė kai kurių tarnautojų klaidas. Tačiau verdiktas bus priimtas tik balandį.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieštaringai vertinamos pastato Laisvės alėjoje 90 rekonstrukcijos peripetijas nagrinėjanti komisija antradienį rinkosi į antrąjį posėdį. Jame paaiškėjo pirmieji kaltininkai, kurių klaidos ar sąmoningi veiksmai galėjo nulemti tai, jog XIX a. pastatas virto skandalingu „stiklainiu“. Būtent taip dalis kauniečių vadina šį statinį.

Į posėdį pakviesta architektūros istorikė, nacionalinės premijos laureatė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė papasakojo, kad 2004 metais kartu su kolege atliko 90-uoju numeriu pažymėto pastato Laisvės alėjoje ekspertizę. Būsimos rekonstrukcijos užsakovų prašymu, ekspertės turėjo išnagrinėti, kokia rekonstrukcija galima. Ekspertės konstatavo, kad pastatą, kuriame kadaise veikė cukrainė ir knygynas, galima paaukštinti dviem aukštais. Galutinėse išvadose nurodoma, kad po rekonstrukcijos maksimalus pastato aukštis negali viršyti 19 metrų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

Kalbėdama apie šią detalę N.Lukšionytė-Tolvaišienė pripažino, kad ekspertizės išvadose įsivėlė klaida. Pasak jos, tuomet pastato, kuriame įsikurs viešbutis, aukštinimas buvo paskaičiuotas nuo kraigo, kuris buvo apie 12,5 metrų aukštyje, o ne nuo karnizo. Tokiu būdu atsirado apie 4,5 metro paklaida.

Tačiau ekspertė atmetė komisijos priekaištus esą tokia jos ir kolegės klaida galėjo turėti lemiamos reikšmės tam, kaip dabar atrodo pastatas. „Tai buvo prasprūdusi skaičiavimo klaida, kuri galbūt kažką suklaidino. Žinoma, norint ja galima buvo manipuliuoti, pavyzdžiui, darant detalųjį planą“, – sakė N.Lukšionytė-Tolvaišienė.

N.Valatkevičius: tai ekspertų atsakomybė

Šiuo metu rekonstruojamo pastato aukštis siekia 16,08 metro, o su pagalbinėmis patalpomis, kurios šiek tiek patrauktos nuo pagrindinio fasado ir nėra labai pastebimos – apie 18 metrų. Taigi, leistinų 19 metrų teoriškai neviršijama.

„Techniniame projekte mes net neleidome nurodyti maksimalaus aukštingumo“, – tikino Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Jis buvo įsitikinęs, kad dėl neva įsivėlusios klaidos, vėliau „pakliuvusios“ ir į detalųjį planą, atsakomybę turi prisiimti ekspertizę atlikusios specialistės.

Anot N.Valatkevičiaus, jo vadovaujamas skyrius padarė viską, kad pastato Laisvės alėjoje 90 rekonstrukcija vyktų laikantis įstatymų. „Tačiau viską galima daryti pagal įstatymo raidę, bet dauguma dalykų priklauso nuo projekto autoriaus. Todėl ieškoti kaltų ar nekaltų savivaldybėje, nežinau, ar reikia. Autorius – pagrindinis objekto kūrėjas“, – sakė Urbanistikos skyriaus vedėjas.

Į posėdį raštu pakviestas rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Virginijus Juozaitis, neatvyko. Priežasčių, dėl ko negalėjo dalyvauti, jis irgi nenurodė.

Frontoną sunaikino per rekonstrukciją

Dar 2004 m. atliktos ekspertizės išvadose nurodoma, kad rekonstruojant reikia išsaugoti pastato fasadą bei frontoną, o antstatas turėtų derėti su senuoju, cariniu pastatu. Teigiama, kad toks projektas ir buvo suderintas. Tačiau po naujos korekcijos, apie kurią duomenų komisijai dar nepateikė atsakingos institucijos, paaiškėjo, kad pastate frontonas nebebūtinas.

Komisijos turimi duomenys rodo, kad autentiško XIX a. frontono, kurį išsaugoti rekomendavo tiek paveldosaugininkai, tiek ekspertai, nebeliko per pastato rekonstrukciją.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Irena Vaškelienė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Irena Vaškelienė

„Frontono defektai atsirado rekonstrukcijos metu. Man įdomu, kokių veiksmų ėmėsi Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio specialistai, kai tai paaiškėjo? Kodėl pradžioje pastato savininkui išduotose sąlygose reikalaujama išsaugoti frontoną, o paaiškėjus, kad jį reikės atstatyti – nebe?“ – klausė laikinosios komisijos pirmininkas, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Tačiau tiesaus atsakymo į savo klausimus jis neišgirdo. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienės nuomone, jos pavaldiniai elgėsi tinkamai: jei būtų pavykę išsaugoti autentišką frontoną, būtų toliau reikalavę jį palikti. Kadangi rekonstrukcijos metu jis buvo pašalintas, apsispręsta nebeatstatyti.

Kelią pramynė užsakyta ekspertizė

Savo išvadas dėl Laisvės alėjos 90-ojo pastato rekonstrukcijos komisija turėjo pateikti kovo 21-ąją. Tačiau vakar terminas pratęstas. Nuspręsta, kad kovo 30-ąją vyksiančiame posėdyje dalyvaus Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos (KAUET) nariai, kuriems 2008-aisiais buvo pristatytos rekonstrukcijos vizijos.

„Labai tikiuosi, kad KAUET pasakys, jog statinys yra disonuojantis su aplinka. Taip bent save reabilituos. Jeigu jie pasakys, kad tokia harmonija tarp naujo ir seno galima, tuomet reikės visuomenės sukilimo“, – sakė A.Degutis.

Kultūros paveldo departamento inicijuotai komisijai vadovaujantis paveldosaugininkas atkreipė dėmesį, kad pirmieji kaltininkai jau aiškūs. Tolimesnę įvykių grandinę galėjo nulemti ekspertizės išvados, kurių detalės dabar įvardijamos kaip klaida. Tačiau A.Degučio nuomone, iš tiesų tai galėjo būti sąmoningas veiksmas.

Geriau, kad tokio pastato neliktų, bet, kaip iš tikrųjų bus, pamatysime po komisijos išvadų

„Man keista, kad tai vyksta: ekspertas staiga sugalvojo, kad bus du aukštai. Savininkas norėjo daugiau, bet nusileido. Įvyko susitarimas. Visi žino paprotinę teisę: turėsi ekspertizę, tada visi tau sudės antspaudus. Tai ir yra tas blogis, kuris neturi gyvuoti. Iš esmės savininkas nusipirko ekspertizę ir po to nė viena tarnyba nepasakė, kad tai negalima. Ar juos nupirko, ar ne, pasakyti negaliu, nes to nežinau. Gal užteko tik sumokėti ekspertui ir po to, naudojantis ekspertize, eiti toliau. Dabar kiekvienas gelbėja savo autoritetą. Bet procesas jau nuvažiavęs.“

Tolimesnis pastato likimas neaiškus. „Geriau, kad tokio pastato neliktų, bet, kaip iš tikrųjų bus, pamatysime po komisijos išvadų“, – sakė A.Degutis.

Nuomonės skiriasi

Ekspertizę atlikusi architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė: „Tai, ką turime dabar, nėra paremta mūsų ekspertize. Tai – nebe kaita, bet drastiškas įsibrovimas į Naujamiesčio struktūrą. „Bukas“ stiklas be galo disonuoja su aplinka. Viršytas ir leistinas pastato aukštis, neišsaugotas frontonas.“

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Algimantas Degutis
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Algimantas Degutis

Komisijos pirmininkas, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis:  „Už tokią pastato rekonstrukcijos eigą atsakingi Irena Vaškelienė ir Nerijus Valatkevičius. Būtent jie pirmieji turėjo pasakyti, kad tokio pastato, tokios mišrainės, Kaune neturi būti. Tokios rekonstrukcijos neturi tapti papročiu ir įprastu reiškiniu. Tai neturi būti toleruojama“.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė:  „Pažeidimą padarė projekto vykdytojas. Pradžioje pastatas buvo planuotas 15 metrų, paskui pusmetriu aukščiau. Tai suderinta su mūsų skyriumi. Dar pusmetris užkeltas savavališkai. Pas mus neradau niekur jokio dokumento, kad būtų leista pastatą statyti 16 metrų“.

Tuo metu rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Virginijus Juozaitis įsitikinęs, jog vertinti pastato išvaizdą dabar yra per anksti. Be to, pabrėžia, kad kontrasto principas, sujungiantis sena ir nauja sėkmingai taikomas visame pasaulyje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min