Priimtas prašymas išnagrinėti daugiau kaip 50 teisės aktų

Seimo narių grupės nuomone, įstatymų leidėjas pažeidė teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, abejonių pareiškėjui kelia ir ginčijamų teisės aktų normų turinys, teigiama pranešime spaudai.

Pareiškėjas teigia, kad Vyriausybė pataisytą 2009 metų valstybės biudžeto projektą svarstymui Seime pateikė vėliau, nei nustatyta Seimo statute, todėl tiek Vyriausybė, tiek Seimas padarė esminių biudžeto svarstymo ir priėmimo procedūros pažeidimų, dėl kurių priimti teisės aktai pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Seimo statuto nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, pažeidus Seimo statute nustatytą biudžeto priėmimo tvarką, galima preziumuoti, jog ydingas yra ir biudžeto turinys.

Pareiškėjas pažymi, kad Seimas, priimdamas įstatymus, yra saistomas Konstitucijos ir savo paties priimtų įstatymų. Biudžeto sandaros įstatyme yra nustatyta, kad mokesčių bei kiti įstatymai, turintys įtakos biudžeto pajamoms, turi būti priimami ne vėliau, nei tų metų valstybės biudžetas. Tuo tarpu Seimas, tvirtindamas 2009 m. valstybės biudžetą, pirmiausia svarstė ir priėmė valstybės ir savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų įstatymus, o tik po to – mokestinius įstatymus, turėjusius įtakos atitinkamų biudžetų pajamoms ir asignavimams bei valstybės skolai. Vyriausybės pateikti ir Seimo patvirtinti valstybės ir savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai didele dalimi buvo grindžiami pajamomis ir asignavimais, kuriuos numatė ne tuo metu galioję įstatymai, o dar tik teikiamų įstatymų projektai. Šitaip Vyriausybė, teikdama tokius įstatymų projektus Seimui, viršijo savo kompetenciją, o Seimas šiurkščiai pažeidė įstatymų leidybos procedūrą bei teisės aktų tarpusavio suderinamumo imperatyvą. Todėl, pareiškėjo manymu, Konstitucijos neatitinka ne tik pagrindiniai biudžetinius santykius reguliuojantys teisės aktai, bet ir visi su jais tiesiogiai susiję įstatymai, turėję įtakos atitinkamų biudžetų pajamoms ir asignavimams, nustatę naujus mokesčius ar naujus tarifus, iš esmės pakeitę apmokestinimo tvarką ir jo teisinio reguliavimo bei taikymo principus, kurie turėjo būti svarstomi ir priimami pirmiau nei atitinkamus biudžetus reguliuojantys įstatymai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčijami įstatymai, kuriais įtvirtinti nauji mokesčiai ir įmokos, padidinti buvę mokesčiai ir įmokos, panaikintos iki tol galiojusios mokestinės lengvatos, išplėstas mokesčių mokėtojų ratas, turi tiesioginės įtakos teisės subjektų ekonominei bei socialinei būklei ir yra nukreipti į valstybės įsipareigojimų mažinimą bei valstybės, valstybinio socialinio draudimo fondo bei privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų didinimą mokesčių mokėtojų sąskaita. Šie įstatymai buvo priimti ir įsigaliojo tik išimtiniais atvejais leidžiama skubos tvarka, nesuteikus protingo termino gyventojams sudalyvauti juos svarstant, išsiaiškinti jų turinį, pasiruošti jų taikymui, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą. Teisinėje valstybėje, kurioje yra laikomasi konstitucinių teisingumo ir valdžios tarnavimo žmonėms principų, šie teisinio reguliavimo pokyčiai galimi tik proporcingai mažinant valstybės biudžeto išlaidų dalį, skirtą valstybės valdymui. Tuo tarpu minėtais ginčijamais įstatymais valstybės valdymo išlaidos, pareiškėjo teigimu, buvo ne proporcingai sumažintos, bet padidintos. Mokestinių įstatymų griežtinimas, motyvuojant susiklosčiusia sunkia valstybės ekonomine padėtimi, proporcingai nemažinant išlaidų, skirtų centrinėms valstybės institucijoms išlaikyti, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms).

Pareiškėjas taip pat ginčija įstatymų, kuriais buvo išplėstos asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, kategorijos ir numatytos papildomos privalomojo socialinio draudimo rūšys atskiroms asmenų kategorijoms (savarankiškai dirbantiems asmenims, autoriams, sportininkams, atlikėjams, ūkininkams ir jų partneriams), bei įstatymų, kuriais sumažintas pensijų kaupimo bendrovėms valstybės pervedamos įmokos dydis, atitiktį Konstitucijai.

54 Seimo narių grupei atstovauja Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Valentinas Mazuronis, Petras Gražulis, Egidijus Klumbys, Vytautas Gapšys ir Konstantas Ramelis.

Priėmus šį prašymą, nagrinėjimo laukia 50 prašymų.