Kada gimė Z karta? Mokslininkai dėl to iki galo nesutaria. R.Jurkuvėnas prisipažino linkęs apsistoti ties 1995–2012 metais gimusia karta, augusia interneto aplinkoje.
„Interneto skverbtis pasaulyje 1997 metais jau buvo labai didelė, jo neturėjo vos keliolika valstybių Afrikoje ir Azijoje. Todėl ir pirmokas, ir dvyliktokas – jau yra Z kartos atstovas“, – aiškino pranešėjas.
Vienu metu 100 veiklų
R.Jurkuvėnas, auginantis 8 mėnesių dukrą, prisipažino esąs tėtis-stebėtojas. „Būdamas vaikas galvodavau, ką ta močiutė mato pro langą, kad sėdi prie jo valandų valandas. Dabar ir pats su dukra ant rankų gana dažnai pro jį žvelgiu – visai geras laiko praleidimo būdas“, – šyptelėjo vyras.
Vienu metu jie gali daryti daugybę įvairiausių dalykų: valgyti, naršyti socialiniuose tinkluose, žiūrėti televizorių ir klausyti muzikos. Tai – norma.
Pro jo buto langą atsiveria vaizdas į vaikų žaidimo aikštelę, kurioje dabar žaidžia būtent Z kartos atstovai.
Į šią kartą R.Jurkuvėnas pakvietė pažvelgti technologiniu, vertybiniu ir edukologiniu aspektais.
„Be jokios abejonės, tai yra technologijų vartotojai. Senesniųjų kartų atstovai buvo kūrėjai, jie pasauliui pateikinėjo savo įžvalgas. Z karta – jų sukurtų produktų vartotojai. Internetas – jų aplinka, su kuria susidūrė nuo mažens“, – kalbėjo pranešėjas.
Jei vyresnės kartos atstovams dideli informacijos srautai įvaro stresą, Z kartai tai nekelia jokių nepatogumų: „Vienu metu jie gali daryti daugybę įvairiausių dalykų: valgyti, naršyti socialiniuose tinkluose, žiūrėti televizorių ir klausyti muzikos. Tai – norma.“
Vaikai jaučiasi kaip seniai
Pastebėta, jog technologinis išprusimas lemia tai, kad Z kartos vaikai sensta jaunesni. 8–13 metų vaikai jau nuoširdžiai domisi suaugusių brolių ar tėvų užsiėmimais.
„Todėl visai nereikia stebėtis, jei jūsų paprašys nupirkti naujausią išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, motorolerį ar žirgą. Šie vaikai labai gerai kopijuoja tai, ką mato savo aplinkoje“, – konstatavo R.Jurkuvėnas ir pateikė apklausos rezultatus.
Pasirodo, net 70 proc. 7–10 metų vaikų jaučiasi ne vaikais. 61 proc. mano, kad aplinkiniai jų nesupranta. „Technologijos juos tiesiog anksčiau subrandina“, – sakė R.Jurkuvėnas.
Prie kompiuterio – su laiko limitu
Dalis vaikų vadinami indigo vaikais. Jie nervingi, hiperaktyvūs, nekantrūs ir jautrūs. Kas lemia, kad tokių vaikų daugėja?
„Tėvai, – neabejojo R.Jurkuvėnas. – Ypač mamos, skiriančios vaikams per mažai dėmesio. Užsiėmę tėvai anksčiau sakydavo: „Netrukdyk – eik skaityt knygą ar pažiūrėk televizorių.“ Dabar pakiša išmanųjį telefoną. Tėvų elgesys ir požiūris į vaikų auklėjimą nėra smarkiai pasikeitęs – pakito tik forma.“
Tėvų elgesys ir požiūris į vaikų auklėjimą nėra smarkiai pasikeitęs – pakito tik forma.
Norint, kad santykiai šeimoje būtų harmoningi, teks riboti vaikų naudojimąsi technologinėms priemonėmis. Technologijos turėtų padėti vaikui tobulėti, o ne užvaldyti visą jo pasaulį.
„Svarbu ne drausti o padėti atskirti, kas internetinėje erdvėje yra teisinga, o kas ne. Pavyzdžiui, vaikai į socialinius tinklus įkelia daug asmeninių nuotraukų. Ir nejaučia ribų, nes deda ne tik savo, bet ir artimųjų – tėvų, senelių – nuotraukas. Kad viena vienuoliktokė pagimdė, sužinojau feisbuke. Matau, kaip jos vaikas auga, kaip maitinamas. Turbūt net nesusimąstoma, kad tokia informacija galėtų būti panaudota blogiems tikslams“, – įspėjo pranešėjas.
Didelis savasis „Aš“
Per didelė technologijų skverbtis lemia tai, kad vaikai beveik nesikalba gyvai, o daugiausiai rašo trumpąsias SMS žinutes arba bendrauja virtualioje erdvėje.
„Matyt, todėl Z karta nemėgsta darbo grupėse ir pirmenybę teikia individualiam užduoties sprendimui. Per tą patį langą stebėjau tris 16–17 metų merginas, prisėdusias ant suoliuko. Visą laiką jos buvo įnikusios į savo telefonus, klausė muzikos, lingavo, fotografavosi, kėlė nuotraukas į internetą ir džiaugėsi matydamos, kad jas laikina“, – pasakojo R.Jurkuvėnas.
Z karta savąjį „Aš“ kelia aukščiau kitų. Ji labai jaučia savo vertę.
„Manoma, kad tai tėvai turėtų mokytis iš jų. Ir jie tą daro, pavyzdžiui, pradeda apsipirkinėti elektroninėse parduotuvėse. Z kartos vaikams svarbu, kad žmonės pastebėtų ne jų amžių, o tai, ką jie daro. 53 proc. 7–10 metų vaikų mano, kad suaugusieji nemoka gaminti žaislų ir rašyti knygų. Tie vaikai įsitikinę, kad turėtų tai daryti patys“, – tyrimus apžvelgė R.Jurkuvėnas.
„Jų net kaulai trapesni“
Bendraudamas su moksleiviais R.Jurkuvėnas jų paprašo iš žurnalų iškarpų sudėlioti savo minčių paveikslus. Ką jis perskaito šiuose koliažuose?
Tai, kad Z kartai svarbu gražus kūnas, todėl jos atstovai sportuoja ir domisi taisyklingos mitybos principais. Iš kitos pusės jie suvartoja daug nesveiko maisto – pusfabrikačių, traškučių ir gazuotų gėrimų.
„Dar jiems svarbu mada, kuri formuoja jų apsirengimo stilių. Naršydami internete jaunuoliai gali lygintis ir kopijuoti. Kas užsilikę nuo senų kartų, tarkime, paima iš tėvų? Kone kiekviename darbe galima rasti alkoholio butelį. Paaiškinimas: tai – mūsų laisvalaikis, linksmybės arba tiesiog komentarų nereikia“, – pasakojo R.Jurkuvėnas.
Jo paties motina yra greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Ji su sūnumi pasidalijo įžvalgomis, kad Z kartos vaikai negali pasigirti stipriu imunitetu, todėl dažniau serga.
„Jų net kaulai trapesni, todėl neretai tenka vykti į mokyklas, kur vaikai susilaužo koją ar ranką“, – lygino R.Jurkuvėnas.
Ištverti pamoką – kančia
Pedagogai sako, kad Z kartos vaikai labai nekantrūs, sunkiai ištveria 45 minučių pamoką. Tačiau R.Jurkuvėnas mano, kad šiems vaikams iš esmės netinka primetamas mokymo stilius.
Mokiniams neaišku, kodėl reikia į galvą kimšti informaciją, kurią internete galima rasti kelių mygtukų paspaudimu.
„Todėl labai svarbu šiuos mokinius sudominti ir įtraukti, kad patys aktyviai dalyvautų pamokoje. Reikia kuo daugiau praktinių užduočių. Mokiniai turi būti mokomi identifikuoti problemas ir jas spręsti, nes 2011 metų tyrimas patvirtino, kad jiems sunkiausia atpažinti problemas, susieti žinias, interpretuoti ir apdoroti duomenis. Labai daug priklauso nuo mūsų pačių įsitraukimo, kiek mokiniai susidomės ir išbus pamokoje“, – aiškino R.Jurkuvėnas.
Nepaisant kartų skirtumų, pabrėžė jis, Z kartos vaikus reikia mylėti kaip bet kurios kitos kartos vaikus.
Kviečia diskutuoti
„Mokykla be sienų“ – su tokia šiuolaikiška mokykla lankytojus kviečia susipažinti penktadienį parodų rūmuose „Litexpo“ prasidėjusi paroda „Mokykla“.
Labai daug priklauso nuo mūsų pačių įsitraukimo, kiek mokiniai susidomės ir išbus pamokoje.
Joje – daugiau nei 100 dalyvių, 240 renginių, meno, mokslo, sporto, kulinarijos erdvės, interaktyvios klasės, biblioteka, diskusijų klubai.
Pirmą kartą parodoje bus sukurta svajonių mokykla, kuri ir atspindės šių metų parodos credo – mokykla be sienų. Tai mokykla, kurioje laukiamas kiekvienas. Kurioje svarbiausia yra ne klasės, suolai ar lentos, bet gyvi žmonės – mokytojai ir mokiniai. Tai erdvė, kurioje gali skleistis kiekvieno besimokančio kūrybiškumas, čia problemos ar klausimai sprendžiami bendradarbiaujant. Tai erdvė, kurios psichologinė ir fizinė aplinka yra palanki vaikui.
Parodų ir konferencijų rūmuose „Litexpo“ paroda „Mokykla“ vyks iki sekmadienio.
