Tai tapo įmanoma rugsėjį įsigaliojus naujajam karo prievolės įstatymui, anksčiau įstatymai moterims tokios galimybės nenumatė, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Gal ir keista, tačiau kai apsisprendžiau tapti kare, niekas iš artimųjų nebandė atkalbėti. Jie puikiai žino, kokia esu užsispyrusi“, – pranešime cituojama pirmoji BKM dalyvė,jaunesnioji eilinė Audronė Graždijerienė.
Pasak KAM, pirmadienį bazinius karinius mokymus Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke pradėjo 56 naujokai.
Pagal naują tvarką baziniai karinai mokymai truks 12 savaičių. Anksčiau tokie kariniai mokymai vadinosi Būtinaisiais kariniais mokymais ir truko nuo 9 iki 13 savaičių. Dabartinių mokymų programa, anot pranešimo, nežymiai skirsis nuo anksčiau vykdytų.
„Kurso programa peržiūrėta ir kai kurių dalykų valandų skaičius sumažintas, o kai kurių padidintas. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio bus skiriama karių fiziniam rengimui“, – sakė naujos BKM laidos vieno būrio vadas vyresnysis seržantas Denisas Saračevas.
Pasak instruktoriaus, kariuomenės naujokams sunkiausios būna pirmosios dienos, kadangi keičiasi aplinka, tenka priprasti prie griežtos dienotvarkės, vykdyti įvairias užduotis.
Per pirmąsias penkias dienas visi kandidatai gali persigalvoti ir atsisakyti tęsti tarnybą.
Lietuvos kariuomenėje BKM organizuojami nuo 2009 metų lapkričio mėnesio. Į šiuos mokymus savanoriškumo principu šaukiami 18–35 metų amžiaus karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio pasirengimo. Tačiau įstatyme yra numatyta galimybė, jog nesusirinkus pakankamam savanorių skaičiui į mokymus būtų galima privalomai atsitiktine tvarka kviesti 18–26 metų vyrus.
Šįkart privaloma tvarka į mokymus vyrų kviesti neprireikė.
Pirmadienį mokymus pradėjo jau 14 laida. Apie 70 procentų baigusiųjų kursus pasirašė profesinės karo tarnybos (PKT) sutartis. Jaunuoliai, baigę BKM, bet nepasirašę PKT sutarties, įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą.
