Lietuvoje pramonininkai jau kurį laiką susiduria su problema, kad profesinių mokyklų parengti kvalifikuoti įvairių specialybių darbininkai išsivažinėja uždarbiauti svetur, o darbdaviams tenka samdyti neturinčius tinkamos kvalifikacijos žmones ir investuoti į jų apmokymą.
Lietuvoje suformuotas prastas darbininko įvaizdis motyvacijos mokytis profesinėje mokykloje neprideda. Juolab kad aukštosios mokyklos priima studijuoti kone visus norinčiuosius ir galinčiuosius susimokėti už studijas, tad profesinis išsilavinimas jaunuolių nevilioja. Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerijos Profesinio ir tęstinio mokymo departamento direktoriaus Romualdo Pusvaškio teigimu, šiuo metu darbdaviai ne tik bendradarbiauja su profesinių mokyklų atstovais rengdami mokymo programas, spręsdami paklausių specialybių rengimo klausimus, bet ir tiesiogiai bendrauja su mokiniais, kviečia juos atlikti praktikos ir vėliau likti dirbti. Pasak pašnekovo, ne viena profesinė mokykla pasinaudojo PHARE, nacionalinių programų ir struktūrinių fondų parama ir taip atnaujino praktinio mokymo patalpas, įrangą bei mokymosi priemones.
„Didžiausia profesinio rengimo problema yra menka mokinių motyvacija. Taip yra dėl vis dar žemo profesinio rengimo įvaizdžio lygio. Jaunuoliai ir jų tėvai įsitikinę, kad reikės dirbti su sena, sovietine technika, tačiau juk dabar net ir traktoriuose įrengti kondicionieriai", – LŽ dėstė R.Pusvaškis. Departamento direktorius pasakojo, kad šiandien profesinės mokyklos prisitaiko prie mokinių galimybių. Pavyzdžiui, vienoje iš Vilniaus profesinių mokyklų būsimoji kirpėja gali į mokyklą atsivesti savo mažametį vaiką ir palikti jį ten pat rengiamų auklių priežiūrai.
Trūksta žmonių, dirbančių su technika
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Algimantas Jankauskas LŽ patikino, kad pastaruoju metu darbdaviai skiria daug dėmesio kvalifikuotų darbininkų rengimui. „Šiandien kuriant naujas darbo vietas arba pertvarkant jas naujai trūksta atitinkamai parengtų darbininkų, kurie gebėtų dirbti su naujomis technologijomis. Anksčiau profesiniame rengime dalyvaudavo tik Amatų rūmai, kurie parengdavo programas, jas patvirtindavo ŠMM, profesinės mokyklos suteikdavo kvalifikacijas. Tačiau ką tik baigę profesines mokyklas jaunuoliai atėję į darbo vietas ne visada atitikdavo darbdavių keliamus reikalavimus. Išaugus kvalifikuotų darbininkų paklausai darbdaviai pradėjo kartu su profesinėmis mokyklomis rengti mokymo programas, kad jos atitiktų darbo rinkos keliamus reikalavimus", – kalbėjo asociacijos prezidentas.
A.Jankauskas pasakojo, kad vienas geriausių darbdavių ir profesinių mokyklų bendradarbiavimo pavyzdžių yra su koncernu „Achemos grupė", kuris dalyvauja rengiant profesijų programas, specialiai parengti praktikos vadovai, priskiriami prie tų asmenų, kurie baigę mokyklą ateis į koncerno darbo vietą. "Taip ruošiami būsimieji darbininkai yra labiau motyvuoti, nes žino, kad baigę mokyklą tikrai turės darbą. Panaši patirtis buvo taikoma ir buvusiame „Panevėžio ekrane". Tačiau mažosios įmonės dar nelinkusios aktyviai dalyvauti šiame procese", – dėstė jis.
Pasak pašnekovo, pramonininkai labiausiai pasigenda kvalifikuotų technikų. „Labiausiai netinkamos profesinės specialybės su vadybiniu profiliu, pavyzdžiui, duonos kepimo organizatorius arba suvirinimo organizatorius. Juk yra kolegijos ir universitetai, kurie rengia vadybininkus, ir darbdaviai nuolat tai pabrėžia profesinio rengimo atstovams. Juk tai ta pati suvirintojo ar duonos kepėjo specialybė, todėl, mano manymų, nereikėtų pavadinimu apgaudinėti jaunuolių, kurie, įgiję suvirinimo organizatoriaus specialybę, dirbs suvirintojais, o ne organizatoriais, kaip jiems gali pasirodyti", – dėstė A.Jankauskas.
Mokysis dirbti moderniai
Praeitą savaitę duris atvėrė Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos naujos praktiniam mokymui skirtos patalpos ir pristatytas įgyvendintas projektas „Profesinio mokymo infrastruktūros, būtinos teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti ir naujoms paklausioms specialybėms diegti, plėtojimas Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje". Iš Europos regioninės plėtros fondo projektui buvo skirta daugiau nei 10 mln. litų, už kuriuos įrengtos laboratorijos, įsigyta moderni praktinio mokymo įranga ir priemonės.
Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Jonas Cesevičius LŽ teigė, jog projektu siekė sutvarkyti nenaudojamus apleistus pastatus ir juose įrengti modernias, kokybiškam mokymuisi skirtas patalpas. „Šiuo tikslu pastatai buvo pradėti statyti 1992 metais, tačiau dėl lėšų stygiaus 15 metų stovėjo nebaigti. Dabartinis rezultatas yra gerokai pakoreguotas, nes pasikeitė darbo rinkos situacija ir poreikiai. Šiandien mokiniai jau mokosi naujose patalpose, naudodamiesi šiuolaikine įranga ir darbo priemonėmis. Atnaujintas pastatas pagerina ir Ukmergės pagrindinės gatvės vaizdą, nes ilgą laiką stovėję be naudos apleisti pastatai atrodė labai neestetiškai. Taip pat buvo sutvarkyta mokyklos infrastruktūra. Mokykla tapo patrauklesnė ir mokiniams, ir mokytojams. Projekto idėja sukurta mokyklos darbuotojų iniciatyva, be to, kuriant projektą aktyviai dalyvavo įvairių specialybių mokytojai", – džiaugėsi pasiektais rezultatais mokyklos direktorius. J.Cesevičiaus teigimu, projekto metu buvo sukurta daugiau kaip 100 naujų darbo vietų.
Naujose patalpose įrengta kompiuterių klasė, kur visiškai sukomplektuota kompiuterinė ir programinė įranga 41 asmeniui. Įrengtose laboratorijose mokiniai gali praktiškai taikyti teoriją: virinti, dirbti su metalu, statyti namų projektus, tinkuoti, mūryti ir kt., taikydami naujausias technologijas ir naudodami darbo priemones.
Mokykloje mokosi ne tik ukmergiškiai, bet ir nemažai iš 15 aplinkinių rajonų atvykusių jaunuolių.
Per metus Technologijų ir verslo mokyklą baigia apie 200 kvalifikuotų darbininkų. Pasak mokyklos vadovo, daugiausia norinčių įgyti automechaniko specialybę. Mažiausiai parengiama siuvėjų, suvirintojų ir šaltkalvių, nors pastarųjų labiausiai darbo rinkoje trūksta. Pasak direktoriaus, geros mokymosi sąlygos turėtų pritraukti daugiau norinčiųjų mokytis net ir nepopuliarių specialybių.
