Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Trišalei tarybai siūlė pritarti įstatymų pakeitimams, kad iš darbo atleistiems darbuotojams, jei jie gavo išeitinę pašalpą, būtų nukeltas bedarbio pašalpos mokėjimas, jei jis registruotųsi darbo biržoje.
„Jei žmogus išėjo iš darbo šalių susitarimu, gavo 2–3 mėn. išeitinę, vadinasi, jis 2–3 mėn. turi pajamas, po 2–3 mėn. jis pradeda gauti bedarbio pašalpą, lygiai tokią, kaip būtų gavęs prieš 3 mėn.“, – siūlymą LTV „Panoramai“ aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Valdas Rupšys.
Šiuo metu bedarbiams, atleistiems darbdavių iniciatyva dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka skiriama po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems šalių susitarimu arba darbuotojo pareiškimu – nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Jei darbuotojai atleisti dėl jų kaltės, pašalpą siūloma mokėti po pusmečio, o jei šalių susitarimu – po 3 mėnesių.
Taip pat ministerija siūlo užkirsti kelią piktnaudžiaujantiems nedarbingumo lapeliais, esą esama atvejų, kai bedarbiai, siekdami iš „Sodros“ gauti ligos išmoką, suserga paskutinėmis bedarbio pašalpos gavimo dienomis ir taip pratęsia jos mokėjimą.
Pramonininkai siūlo remtis Estijos pavyzdžiu
Tuo tarpu pramoninkai pasiūlė Estijoje taikomą pavyzdį, kaip išspręsti bedarbių pašalpų mokėjimo klausimą – esą darbuotoją atleidus dėl etatų mažinimo ar net šalių susitarimu, pirmus mėnesius mokėti 70 proc., po to iki vienerių metų – pusę vidutinio buvusio atlyginimo dydžio pašalpą.
Profsąjungos nepritarė ir Vyriausybės siūlymui mažinti valandinio atlygio dydį, nuo kurio priklauso ir minimalios algos skaičiavimas. Daugeliui siūlymų profesinės sąjungos pasipriešino, tad sprendimai nukelti vėlesniam laikui.
