Pirmadienį Vilniuje vykusios spaudos konferencijos metu Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos atstovas Pablo Sanchez Centellas pristatė vykdomą Europos piliečių iniciatyvos projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti ES piliečių teisę dalyvauti politinės darbotvarkės formavime.
Europos piliečių iniciatyva yra instrumentas, kuomet surinkus 1 mln. bendrijos piliečių, atstovaujančių septynioms šalims, parašų galima kreiptis į EK su raginimu teikti teisės akto pasiūlymą.
„Kol kas mes esame surinkę beveik 1,3 mln. parašų internetu“, – žurnalistams sakė P.Sanchez Centellas.
Nors iniciatyvoje pasirašė daugiau kaip milijonas žmonių, tačiau jis pažymėjo, kad neaišku, kiek yra galiojančių parašų, nes pasirašiusių duomenys dar nėra patikrinti, o savo valią šioje akcijoje galima pareikšti iki spalio mėnesio.
„Mes raginame, kad: ES institucijos ir šalys narės būtų įsipareigojusios užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų užtikrinta teise į vandenį ir sanitarines paslaugas. Vandens tiekimas ir vandens išteklių valdymas nebūtų „vidaus rinkos taisyklių“ objektas, o vandens paslaugos būtų neįtrauktos į liberalizavimą. ES padidintų pastangas užtikrinant vandens ir sanitarijos paslaugų pasiekiamumą“, – rašoma akcijos puslapyje raginant pasirašyti iniciatyvoje.
Lietuvoje geriamojo vandens tiekimu rūpinasi savivaldybių kontroliuojamos įmonės.
Spaudos konferencijoje pirmadienį dalyvavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, jog vandens tiekimo liberalizavimas yra vienas iš Briuselyje svarstomos rekomendacinio pobūdžio ES direktyvos dalis.
„Jei trumpai, koncesijos direktyva kalba apie viešųjų paslaugų privatizavimą. Mes turime Lietuvoje tam tikrus pavyzdžius, kai viešos paslaugos buvo privatizuotos, garsiai nuskambėjęs Ukmergės pavyzdys dėl šildymo sistemos, kuri buvo išnuomota ir kainos padidėjo“, – kalbėjo A.Černiauskas.
„ES ruošiasi priimti rekomendacinio pobūdžio direktyvą, kad kuo daugiau viešųjų paslaugų būtų privatizuota. Tai ir vanduo, ir geležinkelio transportas, viešasis transportas. Mes nediskutuojame, ar tai naudinga, ar nenaudinga direktyva. Kai kurioms šalims ji gal naudinga, kai kurioms šalims gal nenaudinga. Pavyzdžiui, dėl vandens, viena ES šalis bandė tai padaryti – vandens kaina išaugo keturis kartus“, – dėstė jis.
Pasak jo, direktyvos svarstymo procesui trūksta skaidrumo.
„Deja, ES, svarstydama šitą direktyvą, ėmėsi uždarų durų politikos ir ji daugiau svarstoma ne visuomenėje. Pavyzdžiui, informacijos Lietuvoje apie tą direktyvą praktiškai nėra jokios. Ir net ES narėms ją rekomenduojama svarstyti už uždarų durų. Mūsų reikalavimas būtų svarstyti šitą direktyvą viešai, kad žmonės galėtų pasisakyti ir tik tada, gavus žmonių pritarimą, šalys galėtų priimti tam tikrus sprendimus“, – teigė A.Černiauskas.
Tam, kad vienos šalies gyventojų balsai galiotų jų skaičius tui pasiekti tam tikrą kvotą. Kol kas kvotą yra pasiekusios penkios šalys: Vokietija, Austrija, Belgija, Slovakija ir Slovėnija.
Lietuvos kvota yra 9 tūkst. parašų, kol kas europinę iniciatyvą parėmė kiek daugiau nei 2 tūkst. lietuvių.
Spaudos konferencijos organizatoriai pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai iniciatyvos anketas gali užpildyti ir pateikti internetu, atsiųsti paštu arba pasirašyti gyvai Vilniuje ir Kaune.
Lietuvoje geriamojo vandens tiekimu rūpinasi savivaldybių kontroliuojamos įmonės.
