Progresinis rinkimų kvapas

Opozicinėje parlamento darbotvarkėje po pateikimo vakar buvo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms, įvedančioms progresinius mokesčius. Jei šios socialdemokratų siūlomos pataisos įsigaliotų, žmonėms, uždirbantiems mažiau nei 48 tūkst. Lt per metus, būtų taikomas 15 proc. tarifas. 48–120 tūkst. Lt siekiančios metinės pajamos būtų apmokestintos 33 proc. GPM tarifu, dar didesnės – 40 proc. tarifu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nėjo taip toli, tačiau trys jos nariai viešai pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų visus progresinių mokesčių privalumus ir trūkumus. Tai papiktino valdančiosios koalicijos partnerius iš Liberalų sąjūdžio (LS). „Progresinių mokesčių įvedimas šitos Vyriausybės dalies partnerių balsais iš mūsų pusės būtų vertinamas kategoriškai neigiamai, ir mes tai vertiname kaip sąmoningus ar nesąmoningus veiksmus, klibinančius šitą koaliciją“, – pareiškė vienas LS lyderių Gintaras Steponavičius.

Ne ekonomika, bet populizmas

SEB banko finansų analitiko Gitano Nausėdos nuomone, naujai kilusi diskusija – ne ekonominė, bet politinė. „Socialdemokratai iškėlė šitą idėją, bet patys 8 metus būdami valdžioje jos neįgyvendino. Pirmoje kadencijos pusėje konservatoriai tartum labai skeptiškai žiūrėjo į šitą idėją. Staiga jų nuomonė kažkodėl pasikeitė artėjant naujiesiems Seimo rinkimams. Manau, kad yra noro užsidirbti tam tikrų populiarumo balsų – nenoriu sakyti, kad visos partijos, bet galbūt kai kurių partijos narių. Todėl tų ekonominių argumentų niekas nesiklauso“, – dėstė ekonomistas. 

„Šiaip jau Lietuvos mokesčių sistemai tikrai nekenktų reforma, bet ne atskirų tarifų ar taisyklių peržiūrėjimas, o visos sistemos pertvarka. Mums reikėtų paprastesnės mokesčių sistemos, nes dabar ji pernelyg sudėtinga“, – kalbėjo R.Rudzkis.Anot analitiko, įvairių mokestinių pertvarkų ir manipuliacijų girnose sukami Lietuvos žmonės ir verslininkai „nusipelno tam tikro atokvėpio“, tačiau jis kvietė būti realistais: „Nemanau, kad, ypatingai artėjant rinkimams, nebus pagundų politikams kišti rankas prie vienokių ar kitokių mokesčių sistemos elementų, ir su tuo reikia susitaikyti. Kita vertus, jeigu jau tokia diskusija kilo, reikia pasiremti argumentais, o ne visokiom spekuliacijom: ai, jie prieš, nes gerai uždirba.“

„DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis taip pat teigė, jog mokesčių stabilumas yra vertybė, o atskiri iš bendros sistemos ištraukti pasiūlymai – populizmo pliūpsnis priešrinkiminėje kovoje. „Šiaip jau Lietuvos mokesčių sistemai tikrai nekenktų reforma, bet ne atskirų tarifų ar taisyklių peržiūrėjimas, o visos sistemos pertvarka. Mums reikėtų paprastesnės mokesčių sistemos, nes dabar ji pernelyg sudėtinga. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo reitinge pagal mokesčių sudėtingumą ir jų poveikį tarp 139 šalių mes esame priešpaskutiniame dešimtuke. Ne dėl tarifų dydžio, kurie nėra aukšti, o todėl, kad sistema pernelyg sudėtinga dėl įvairių skaičiavimų, išimčių, administracinės naštos“, – kalbėjo ekspertas.

Lietuva tai jau matė

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, siūlymas įvesti progresinius mokesčius iš tiesų gali tapti koziriu 2012-ųjų Seimo rinkimuose. „Ko gero, Lietuva jau yra pribrendusi progresinių mokesčių idėjai. Apklausos rodo, kad didesnė visuomenės dalis pritartų progresiniams mokesčiams. Be abejo, partijos, žinodamos gyventojų nuomones, gali bandyti pasinaudoti tokia situacija. Dėl to net konservatoriai, kurie tradiciškai nebūtinai pritaria progresiniams mokesčiams, šiandien yra vieni iš šios diskusijos iniciatorių“, – pastebėjo mokslininkas. Tiesa, jis priminė, kad „Lietuva jau matė diskusijų apie progresinius mokesčius, bet sprendimų nebuvo priimta“, taigi šįkart gali būti taip pat.
A.Krupavičius įžvelgė, jog progresiniai mokesčiai galėtų papildyti biudžetą, todėl valdančiųjų gretose prasidėjusi diskusija gali būti susijusi su biudžeto reikalais.

Abejotina vertybė

Lietuvos demokratinė darbo partija, kuri vėliau tapo Socialdemokratų partijos pagrindu, valdė ir 1993–1996 metais, taigi, kairieji buvo valdžioje iš viso tris kadencijas. „Aišku, tai yra labai gėdinga. Turbūt nėra beveik nė vienos socialdemokratų partijos pasaulyje, kuri per 12 valdžios metų net nebūtų mėginusi įvesti progresinius mokesčius. Galima truputį kaltinti socdemus dviveidiškumu, bet tai, kad jie šiek tiek dviveidiškai kelia gerą idėją, nediskredituoja pačios idėjos“, – tikino politologas Kęstutis Girnius. Anot jo, Lietuvos mokesčių sistema – itin regresinė, mat mažiau dirbantieji sumoka proporcingai daugiau mokesčių nei turtingieji: valstybei mokamas ne tik GPM, bet ir Pridėtinės vertės mokestis, kurį sumokame pirkdami prekes ar paslaugas.

Anot R.Rudzkio, frazė „progresiniai mokesčiai“ daugumai lietuvių iš tiesų atrodo vertybė, nes žmonėms asocijuojasi su kova prieš turtinę nelygybę. Tačiau realybėje tai greičiausiai būtų tik padidintas mokesčių skirtumas tarp aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Ekonomisto teigimu, socialdemokratų siūlomas modelis kaip tik padidintų mokesčius kvalifikuotai darbo jėgai, dėl kurios emigracijos Lietuvoje labiausiai jaudinamasi: „Vietoj to, kad stabdytume šitą srautą, kaip tik garsiai pradedame diskutuoti apie tokius pakeitimus, kurie didintų skirtumą tarp realaus atlyginimo čia ir tose šalyse, kur juos vilioja“.