Prokurorai teismui perdavė beveik pusantro milijono litų PVM grobikų bylą

Šiais nusikaltimais prokuratūra kaltina aštuonis asmenis, iš kurių penki veikė organizuota nusikalstama grupe. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad jie nuo 2001 metų gegužės iki 2005 metų spalio, bendrininkaudami su kelių dešimčių Vilniuje bei Panevėžyje registruotų įmonių vadovais bei atstovais, įgijo didelės vertės svetimą turtą – per 1,428 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), priklausančio valstybės biudžetui, ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, teigiama prokuratūros pranešime.

Kaltinamieji, turėdami vieningą tikslą – apgaule sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje – klastojo tų įmonių dokumentus.

Pasak prokuroro T. Songailos, buvo imtasi laikinųjų apsaugos priemonių – apribotos savininkų teisės į butą sostinėje, žemės sklypą Vilniaus rajone, kitą turtą. Pažymėtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu visa nustatyta valstybei padaryta žala, siekusi kone pusantro milijono litų, buvo atlyginta. PVM grobstymo tinklas nusidriekęs per visą Lietuvą, o šių nusikaltimų ištyrimas tęsiasi labai ilgai. Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai, truko daugiau kaip puspenktų metų – maždaug tiek pat, kiek ir kaltinamųjų vykdytos nusikalstamos veikos.

Šiuo metu didžioji dalis prekių ir paslaugų Lietuvoje apmokestinamos 21 proc. dydžio PVM. Išvengiant jo mokėjimo arba neteisėtai jį atsiimant, valstybės biudžeto sąskaita galima sutaupyti kone ketvirtadalį savo išlaidų. Kelioms dešimtims įmonių „taupyti“ padėję sukčiai savęs taip pat nepamiršdavo. Už tokias nusikalstamas „paslaugas“ jie pasiimdavo prideramą atlygį, dėl kurio susitardavo iš anksto.

Organizuotos nusikalstamos grupės bei su ja bendrininkavusių asmenų sukčiavimo metodas – ganėtinai paprastas ir akiplėšiškas. Viena įmonė kitai pateikdavo suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašydavo melagingus duomenis apie neva parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Šie finansiniai dokumentai patekdavo į paprastai nieko neįtariančio finansininko, kuris juos įtraukdavo įmonės buhalterinėn apskaiton, rankas. Tuos pačius melagingus duomenis įrašius ir į PVM deklaracijas, būdavo sumažinamas valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis ar visai panaikinama turtinė prievolė. PVM deklaracijos su jose įrašytais melagingais duomenimis būdavo pateikiamos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), jos Ukmergės skyriui bei Panevėžio apskrities VMI Panevėžio skyriui.

Įkišus rankas į valstybės biudžetą prokurorai kaltina aštuonis asmenis – vyrus nuo 30 iki 47 metų, sostinės bei Panevėžio gyventojus. Pusė iš jų yra įgiję tiktai vidurinį išsilavinimą, penki – niekur nedirba. Iš kaltinamųjų tiktai broliai 36 metų E. K. ir 30 metų E. K. jau teisti – Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas juos yra pripažinęs kaltais dėl didelės vertės turto įgijimo apgaule bei dokumentų klastojimo. Keturi iš kaltinamųjų, įskaitant organizuotos grupės „smegenų centrą“ – vilnietį 36 metų E. S. – savo kaltę visiškai pripažįsta.

Pasak Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro, ši teismui perduota baudžiamoji byla buvo paskutinė, atskirta iš itin didelės apimties ikiteisminio tyrimo. Be minėtosios bylos, iš bendrai atlikto vieno ikiteisminio tyrimo, kaltinant 70 fizinių ir 30 juridinių asmenų, buvo atskirta 40 baudžiamųjų bylų dėl įvairių nusikalstamų veikų, susijusių su PVM grobstymu. Visiems kaltinamiesiems teismai skyrė turtinio pobūdžio bausmes – 8 365 MGL dydžio baudas, kurių bendra suma – per 1,045 mln. litų. Be to, FNTT pareigūnų bei prokurorų pastangomis, ikiteisminio tyrimo metu valstybės biudžetui buvo atlyginta daugiau nei
pustrečio milijono litų dydžio žala.

Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę.