Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prokurorų ir FNTT pareigūnų siekimas teisėtai ir skaidriai naudoti žemės gelmių išteklius sulaukė atgarsio ir Seime

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugiau kaip milijono litų vertės valstybės turto – naudingųjų iškasenų grobstymo baudžiamąją bylą teks dar kartą atsiversti aukštesnės instancijos teismui, nes panevėžiečiai prokurorai, parašę apeliacinį skundą, teigia, kad miesto apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių – kūdros kasimo darbai tebuvo komercinės veiklos stambiu mastu priedanga: prokurorų ir FNTT pareigūnų byloje surinkti dokumentai rodo, kad smėlis, žvyras ir gruntas buvo parduotas statybos organizacijoms.

Prokuratūros  pranešime spaudai tieigiama, kda tokia neteisėta stambaus masto komercine veikla valstybei buvo padaryta didelė žala – pateiktas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro  463 tūkstančių 285 litų civilinis ieškinys.

Prokurorų teigimu, žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė, teisę jas naudoti gali suteikti šalies vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fiziniai asmenys, turėdami leidimą, žemės gelmių išteklius gali naudoti tik savo ūkio reikmėms, bet neturi teisės juos pardavinėti, užsiimti komercine veikla stambiu mastu. Tačiau, kaip rodo ne vien apygardos teisinė praktika, nestinga apsukruolių, sugebančių tokiu neteisėtu būdu pardavinėti smėlį ar žvyrą, pelnyti milijoną ir net nesumokėti mokesčių.

Tokiu būdu buvo išteisintas ir vienas panevėžietis, kuris, bylos duomenimis, neteisėtai pardavęs valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – smėlį, žvyrą ir gruntą, gavo vieną milijoną 27 tūkstančius 853 litų neteisėtų pajamų, t.y. neteisėtai stambiu mastu vertėsi ūkine komercine veikla.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorų ir FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų tirtos baudžiamosios bylos duomenimis, prieš kelerius metus Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos viename kaime panevėžietis, gavęs leidimą iškasti tvenkinį, jo gruntą turėjo panaudoti lauko kelių remontui. Tačiau tvenkinio kasimas buvo tik priedanga, nes siekta neteisėtai pardavinėti valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius. Iš dvigubai didesnio ploto tvenkinio neteisėtai buvo iškasta grunto keturis kartus daugiau, negu buvo leista. Be to, tvenkinys neatitiko ir kitų aplinkos apsaugos reikalavimų – netiksli kūdros konfigūracija ir šlaitų koeficientai, neišsaugotas augalinis dirvožemio sluoksnis. Per trejus metus statybos bendrovėms buvo parduota daugiau kaip 66,5 tūkstančiai m³ grunto – žvyro, smėlio, gruntinio smėlio už vieną milijoną 27 tūkstančius 853 litų.

Su aplinkosauga susijusių nusikaltimų tyrimas yra prioritetinė prokuratūros veikla, tokios nusikalstamos veikos turi būti vertinamos ne vien kaip neteisėtas valstybės turto grobstymas, bet taip pat įvertinama gamtai ir aplinkai padaroma žala. Šioje baudžiamojoje byloje Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo pareiškęs 1700 litų ieškinį gamtai padarytai žalai atlyginti ir valstybinė mokesčių inspekcija – 19 tūkstančių 159 litų civilinį ieškinį.

Seimo nariai taip pat susirūpino šalies žemės gelmių išteklių eksploatavimo tvarkos teisėtumu – leidimų išdavimo skaidrumu ir galimos korupcijos atsiradimu šioje srityje, todėl siūloma leidimus žvyro, smėlio ir durpių ištekliams išduoti konkurso tvarka. Yra parengta Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio pataisa. Tokiu būdu būtų išvengta korupcijos ir leidimų gavimo procesas taptų skaidresnis ir aiškesnis visuomenei.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min