Vienas iš akcijos rengėjų, Seimo konservatorius Mantas Adomėnas 15min.lt siūlė prisiminti sausio 13-osios įvykius ir kokia svarbi parama iš užsienio buvo mums.
Žinia Vakarų pasauliui
„Tikėtis, kad tai tiesiogiai paveiks Rusiją, yra naivu. Ši akcija turi vykti prie Rusijos ambasados parodant Lietuvos visuomenės požiūrį. Ji svarbi pirmiausia ukrainiečiams, kuriems tokios paramos dabar labai reikia, mums patiems ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms“, – teigė M.Adomėnas.
Ši akcija turi vykti prie Rusijos ambasados parodant Lietuvos visuomenės požiūrį. Ji svarbi ukrainiečiams, mums patiems ir kitoms Europos sąjungos valstybėms.
Pasak politiko, tai, kad tokios akcijos sulaukia atgarsio, yra akivaizdu. Protestų prieš Rusijos grobikiškus veiksmus nuotraukos apskriejo visą anglosaksišką pasaulį – nuo „Los Angeles Times“ iki „The Telegraph“. Tai veikia Vakarų visuomenių nuomonę ir verčia reaguoti politikus, kurie šiuo metu turi padaryti nelengvus sprendimus.
M.Adomėnas pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje matomos dvi priešingos tendencijos: „Viena yra izoliacionizmas – nelįskim, nes gausim per nagus. Rūpinkimės savo reikalais, nes ekonominė nauda yra svarbiausia. Labai liūdna, kai tokie teiginiai skamba iš valdančiosios koalicijos atstovų.
Vis dėlto, man pačiam netikėtai didelė visuomenės dalis suprato, kad tai yra bendras reikalas. Tai svarbu ne tik todėl, kad mes galim tapti kitu taikiniu, nors tai irgi labai reali galimybė. Akivaizdu, kad Rusija neužmiršo savo imperinių ambicijų. Yra dar ir paprastas žmogiškas solidarumas, bendra istorinė atmintis.“
Vertybės svarbiau už ekonominę naudą
Priminus, kad Lietuvoje verslininkai siūlo nebloginti santykių su Rusija skambiais pareiškimais, o aukščiausi politikai net nesvarsto prašyti papildomos NATO pajėgų pagalbos, M.Adomėnas nurodė, jog toks kelias gali vesti link valstybingumo praradimo.
„Toks pragmatizmas yra labai trumparegė politinė laikysena. Čia istorijos pamokos yra tikrai vienareikšmės. 1938 m. Vakarai galvojo, kad pasielgė pragmatiškai leisdami atplėšti Sudetus nuo Čekoslovakijos. 1939 m. galvojo, kad bus pragmatiška skelbti karą, bet kurį laiką jame nelabai dalyvauti. Tai virto didžiausiu karo židiniu pasaulio istorijoje“, – minėjo jis.
1938 m. Vakarai galvojo, kad pasielgė pragmatiškai leisdami atplėšti Sudetus nuo Čekoslovakijos. 1939 m. galvojo, kad bus pragmatiška skelbti karą, bet kurį laiką jame nelabai dalyvauti.
Pasak vieno iš akcijos rengėjų, pragmatiškas santykis yra laikytis principų: „Taika, stabilumas ir saugumas gali būti pagrįsti tik aiškiai ginamomis vertybėmis, tokiomis kaip šalių suverenumas ir teritorijos neliečiamumas. Kitu atveju tampa neaišku, kur gi yra riba, prie kurios sustoti. Gal Rusija nuspręs įsiveržti į Narvos sritį ginti savo tautiečių. Ar Vakarai tada reaguos?“
Neprognozuojamas diktatorius
M.Adomėno nuomone, dabar gali būti sukurtas itin pavojingas precentas. „Neišspręsta dabartinė Ukrainos situacija tik paskatins tokius nestabilius ir psichopatiškus diktatorius kaip V.Putinas imtis didesnių karinių avantiūrų. Pragmatizmas šiuo atveju yra duoti rimtą, ryžtingą ir nedviprasmišką atkirtį Rusijai, parodant, kad karinės jėgos naudojimas nebus toleruojamas“, – dėstė politikas.
Paklaustas, kiek laiko tęsis šios akcijos, M.Adomėnas atsakėi: „Kiek reikės, tiek ir tęsis. Tai yra mūsų kantrybės išbandymas. Strateginės kantrybės. Žinoma, žmonės turi asmeninį gyvenimą ir kitus reikalus, todėl nuolatos dalyvauti darosi sunku, tačiau turim priimti šį išbandymą, laikytis principų ir nenuleisti rankų.“
Toks lietuvių aktyvumas leidžia tikėtis, kad mums iškilus bėdai kiti neliks nuošalyje ir nenuleis rankų. „Galime prisiminti švedų vykdytą akciją, kai jie kiekvieno mėnesio vieną iš pirmadienių rinkdavosi protestuoti prieš Baltijos šalių okupaciją šaltojo karo metais. Iniciatyva didėjo ir augo. Tai nėra laisvalaikio praleidimas, tai realus susirūpinimas mūsų broliai ukrainiečiais“, – kalbėjo M.Adomėnas.
