Pareigūnų duomenimis, į mitingą susirinko per 400 į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibūrusių pedagogų.
Protestuotojai, skambindami varpeliais ir šaukdami „gėda“, ragino pasirodyti ministrą Dainių Pavalkį, o žinią, kad jis šiuo metu atostogauja, palydėjo švilpimais.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas dar kartą priminė, jog lapkričio 13 dieną planuojama rengti įspėjamuosius streikus, nebent ministerija iki to laiko pradėtų įgyvendinti jų keliamus reikalavimus.
Streikuoti mes tikrai nenorime ir, jei į reikalavimus bus atsižvelgta, mes tikrai nepradėsime streikuoti. Bet klausimas, ar ministras spės grįžti iki 13 dienos iš atostogų.
„Tai būtų pirmosios dvi pamokos – dalyvautų maždaug apie 100 mokyklų iš 20 savivaldybių. Žinant narystę profesinėse sąjungose, tai būtų geras startas pradžiai – paskui planuojame, kad tai išplis. Streikuoti mes tikrai nenorime ir, jei į reikalavimus bus atsižvelgta, mes tikrai nepradėsime streikuoti. Bet klausimas, ar ministras spės grįžti iki 13 dienos iš atostogų“, – BNS antradienį sakė A.Navickas.
Jis tvirtino, kad švietimiečiai nereikalauja iš karto įgyvendinti jų reikalavimus, tačiau šiuo metu, jo teigimu, ministerija nerodo noro derėtis.
„Kaip matome, kitų biudžete švietimui planuojama 4,3 proc. Bendrojo vidaus produkto. Nesakome, kad norime ko nors nerealaus – ten yra ne vienas milijardas laisvas. Jei gautumėme per 6 proc., manau,neturėtumėme teisės kelti kitų reikalavimų“, – sakė A.Navickas.
G.Krasauskienė: mitingas – destruktyvus reiškinys
Nuraminti mitinguotųjų išėjo švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Ji tvirtino, jog A.Navickas priklauso premjero rugpjūčio pabaigoje sudarytai darbo grupei, kuri turi parengti siūlymus dėl mokinių ugdymo kokybės ir mokytojų socialinių sąlygų gerinimo.
Pasak viceministrės, A.Navickas boikotuoja praktiškai visus bandymus sėsti prie derybų stalo – esą būtent jis atmetė siūlymą susitarti dėl derybų tarpininko, taip pat jo dėka darbo grupėje nepritarta siūlymui svarstyti perėjimą nuo moksleivio krepšelio prie klasės krepšelio.
Iš tikrųjų truputėlį keistas, populistinis ir destruktyvus mitingas. Kalbant apie A.Navicko pasisakymą, kas vyko darbo grupėje, tai aš buvau šiek tiek galbūt šokiruota, nes švietimo darbuotojams, švietimui atstovaujantys žmones tokios netiesos kalbėti negalėtų.
Pats A.Navickas nurodė nebalsavęs už šiuos siūlymus, nes tai tėra ministerijos „gražios svajonės“.
Kaip BNS sakė G.Krasauskienė, įgyvendinti visus švietimo profsąjungų reikalavimams per metus reikėtų 536 mln. litų – tiek lėšų šiuo metu biudžete rasti neįmanoma.
„Dėl mokinio krepšelio – pamažu bandome tai daryti. Taip pat darbo grupėje svarstomas naujas finansavimo modelis – pereiti nuo mokinio krepšelio prie klasės krepšelio, tada galbūt būtų sureguliuotas moksleivių skaičius klasėse. Per šį finansavimo modelį galbūt būtų skiriama ir truputį daugiau pinigų“, – tvirtino ji.
Pasak G.Krasauskienės, taip pat jau kitąmet numatoma didinti atlyginimus ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
Ji teigė, kad ministerija šį mitingą vertina kaip destruktyvų reiškinį.
„Iš tikrųjų truputėlį keistas, populistinis ir destruktyvus mitingas. Kalbant apie A.Navicko pasisakymą, kas vyko darbo grupėje, tai aš buvau šiek tiek galbūt šokiruota, nes švietimo darbuotojams, švietimui atstovaujantys žmones tokios netiesos kalbėti negalėtų“, – sakė ji.
Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų. Tuomet mokinio krepšelis siekė 3774 litus, šiuo metu – 3348 litus, nuo kitų metų sausio jis dėdės 15 litų. Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą. Tarp keliamų reikalavimų – ir raginimai mažinti darželių grupes bei klases mokyklose. Be to, profsąjunga reikalauja, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, o iki 2015 metų rugsėjo 1 dienos sudarytos sąlygos mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
