Ant kopos prie jūros pastatyti dvylika ąžuolinių stulpų – Žemaičių alkas arba pagonių šventovė, kurioje melstasi ir aukota dievams. Šis unikalus objektas atstatytas prieš šešiolika metų pagal XV amžiuje stovėjusį Palangoje ant Birutės kalno. Kiekvienas stulpas skirtas vienai baltų dievybei, įkaltas taip, kad leidžiantis saulei pagal krentančius šešėlius galima nustatyti pagoniškų švenčių datas. Tačiau mediniai stulpai pradėjo nykti.
„Mūsų gamta prie jūros yra labai „pikta“, tai ne tik stulpai, bet ir pastatai nuo jos kenčia. Pūdo ir bjaurus drėgnas vėjas“, – teigė Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.
Pasak seniūno, visi mediniai stulpai įkasti, todėl drėgmė lengvai skverbiasi iš žemės ir medis pūva. Kai kuriuos stulpus jau būtina pakeisti. Pastatyti ant pamato, jie išsilaikytų ilgiau.
Anot E. Čilinsko, pakeisti vieną stulpą kainuotų iki 2 tūkst. litų – seniūnija tam pinigų neturi. 2011 m. Žemaičių alko sutvarkymo projektas buvo įtrauktas į Klaipėdos regiono rezervinių projektų sąrašą, bet finansavimo tąkart gauti nepavyko.
„Ieškosime galimybių šiais metais vėl kreiptis dėl finansavimo. Jeigu nepavyktų [jo] gauti ir nematysime kitų galimybių, būtų ieškoma lėšų savivaldybės biudžete. Nes savivaldybės pozicija yra tokia, kad Žemaičių alką reikia sutvarkyti“, – aiškino Palangos savivaldybės atstovė Jurgita Vanagė.
Žemaičių alkas Šventojoje yra vienas lankomiausių ne tik turistų, bet ir vietos gyventojų. Žemaičių draugijos Palangos skyriaus nariai čia švenčia pagoniškas šventes.
